Ryškiausias narcizo bruožas – perdėtas domėjimasis savo paties asmeniu. Taigi tokioms personoms paprastai nusispjaut į kitų žmonių patirtis. Psichologų aiškinimu, narcizams būdingas itin silpnas empatijos jausmas, tad jiems iš tikrųjų sunku įsijausti į svetimas mintis, jausmus ar tuo labiau – kančias.
Moka žavėti ir traukia aplinkinius it magnetas
Narcizai daro neišdildomą pirmąjį įspūdį. Aplinkiniams jie atsiskleidžia kaip pasitikintys savimi, seksualūs, patrauklūs, kompetentingi, šilti, kupini humoro žmonės. Nieko nuostabaus, kad narcistinės asmenybės dažnai būna draugijos siela: patys populiariausi, patys įdomiausi. Jų charizma traukte traukia žmones – net ir visiškai nepažįstamus.
Deja, kerintis viešas įvaizdis greitai išsivadėja – pakanka bent kiek artimiau pažinti narcizą. O kuo ilgiau su juo bendraujama, tuo daugiau ir bjauresnių būdo bruožų išryškėja.
Apsigimęs lyderis
Kadangi bet koks vadovavimas glosto savimeilę ir suteikia didesnių ar mažesnių galių, tai natūraliai traukia visus narcizus.
Beje, psichologai nustatė, kad narcizai tikrai gali tapti labai gerais lyderiais. Bet tik iki tam tikros ribos. Galiausiai pavaldiniai pavargsta nuo jų – išnaudotojų, arogantiškų ir net tironiškų tipų vadovavimo.
Dažnai keičia draugus
Tai tikras narcizų gyvenimo paradoksas: jie nuolat žemina kitus, žvelgia į juos su panieka, nors patiems gyvybiškai reikalingas jų žavėjimasis ir garbinimas. Dėl to narcizai nuolat ieško naujų draugų, kurie juos girtų ir dievintų, bet kurių netrukus atsikratytų vos tiems įžvelgus tikrąjį narcizo veidą.
Anot psichologų, narcizai visomis išgalėmis siekia aplinkinių susižavėjimo, nes jiems jis – it narkotikas. Tačiau ilgainiui šis darbas pasidaro per sunkus, žmonės vis rečiau nori ploti narcizui katučių, taigi jis būna priverstas ieškoti naujų pažįstamų – naujos narkotikų dozės.
Manipuliacijų meistras
Manipuliuoti žmonėmis ir juos išnaudoti – įprastas narcizų elgesys. Draugai, šeima, meilužiai jiems reikalingi tik dėl naudos, kurios gali duoti: ar tai būtų savimeilę glostantys komplimentai, ar labiau materialūs dalykai, tokie kaip pinigai, seksas, aukštesnė visuomeninė padėtis, kopimas karjeros laiptais bei visa kita, ko trokšta narcizo širdis.
Nepaliauja kalbėti, koks yra nuostabus
Narcizai nieko taip nemėgsta, kaip pakalbėti apie save ir savo pasiekimus. Tendencija girtis ir arogantiškas elgesys paprastai tampa tuo pirmuoju pavojaus skambučiu, įspėjančiu aplinkinius apie tikrąją šių žmonių prigimtį.
Tačiau narcizai ne šiaip aušina burną tvirtindami, kad yra geriausi, – jie nuoširdžia tiki esantys geresni už kitus. Iliuzijos ir didybės manija, didžiulis susireikšminimas bei įsivaizdavimas, kad turi teisę viskam, specialistų teigimu, yra ryškiausi narcisizmo bruožai.
Negali pakęsti kritikos
Nors kai kurie narcizai šiuo atžvilgiu yra labiau intravertai – tai yra, išgirdę kritiką (ar patyrę asmeninę nesėkmę), verda, išgyvena ir piktinasi savyje, didesnė dauguma vis dėlto puola gintis ar net reaguoja agresyviai. Nelaimėliai, išdrįsę pirštu besti ar netgi netyčia užsiminti apie kokią nors narcizų silpnybę, gali sulaukti netikėto emocijų pliūpsnio: riksmų, ašarų, pykčio ir agresijos.
Manija – viskas, kas madinga
Dar viena narcizų pasinėrimo į save išraiška – jie smulkmeniškai rūpinasi savo išvaizda. Nes nori būti patraukliausi ir labiausiai trokštami.
Asmenybės psichologiją nagrinėjantys specialistai sako, kad narcizą galima pažinti iš to, kiek laiko, energijos ir pinigų jis aukoja, kad sukurtų fizikai patrauklų išorinį lukštą, po kuriuo slepiasi. Dėl tokio galutinio tikslo narcizams negaila nieko – nei sportuojant išlieto prakaito, nei išlaidų brangiems drabužiams, plaukų stilistams, aksesuarams, prabangiems automobiliams ir kitiem aukštą statusą simbolizuojantiems atributams.
Nepriima neigiamų atsakymų
Dėl jau minėtų priežasčių – visateisiškumo pojūčio ir ryškaus empatijos deficito – narcistiškos asmenybės nevengia daryti spaudimo, kad tik gautų, ko nori. Taigi nesitaiksto su neigiamais ar kokiais kitais atsakymais.
Daugumai narcizų „ne“ toks nesuvokiamas žodis, kad pastūmėja juos į kraštutinumus – kartais net kriminalinio elgesio. Džordžijos universiteto amerikiečiai mokslininkai yra nustatę, kad tarp narcistiškų vyrų daugiau žagintojų ir kitokių seksualinių nusikaltėlių.
Labai nepasitiki savimi
Šie du dalykai – nepasitikėjimas savimi ir narcisizmas – atrodo kaip visiškos priešpriešos. Bet tokių derinių pasitaiko dažniau, nei galėtume pamanyti, sako psichologai.
Tokie žmonės vis tiek manosi esantys ypatingi, visateisiai ir nori būti didūs. Tiesiog negali to pasiekti. Ir dėl to jaučiasi labai pažeidžiami, jų savivertė dažnai svyruoja, jie nelabai iniciatyvūs – veikiau pasyvūs, drovūs intravertai.
Visiškas pasileidėlis
Narcizai labiau nei kiti žmonės linkę keisti partnerius ir apgaudinėti savo antrąją pusę. Taip yra dėl to, kad jie nuolat ieško kažko – arba ko nors – geresnio. Tai ne iš piršto laužtas teiginys, o tikro mokslinio tyrimo rezultatas.
Dėl troškimo kontroliuoti ir visiško negebėjimo užjausti narcizai taip pat gali justi iškrypusį pasitenkinimą tuo, kad sugeba palenkti kitus žmones seksualiniams nuotykiams, kokiems tie patys niekada nesiryžtų.
Ir tuo didžiuojasi
Nors daugumai mūsų narcisizmas atrodo siaubingas bruožas, patiems narcizams – anaiptol. Jie veikiau tuo didžiuojasi.
Aišku, dviejų vienodų narcizų nebūna, tačiau psichologų atlikti tyrimai – jų buvo nemažai – parodė, kad stebėtinai daug žmonių mielu noru prisipažįsta esantys narcizai. Tokia „etiketė“ jiems suteikia galimybę išsiskirti iš kitų, taigi leidžia pasijusti dar ypatingesniais.
Įrodyta: tai daugiau vyrų „liga“
Po daugiau nei tris dešimtmečius trūkusio tyrimo, kuriame dalyvavo daugiau kaip 475 000 žmonių, amerikiečių mokslininkų komanda 2015-aisiais padarė išvadą, kad narcisizmas būdingesnis vyrams nei moterims.
Tokį tyrimo rezultatą patvirtino kelios tiriamųjų kartos, nepriklausomai nuo jų amžiaus.
Pasak specialistų, narcisizmas siejamas su keliomis tarpasmeninio bendravimo disfunkcijomis, tarp jų – negebėjimu palaikyti sveikus ilgalaikius santykius, nesąžiningumu, agresija. Ir visa tai būdingiau vyrams.
Tyrėjai atrado, kad stiprioji lytis dažniau laiko save privilegijuota, o tai jau narcisizmo forma. Be to, tokie džentelmenai labiau linkę kontroliuoti kitus ir užkrauti jiems savo valdžią.
Tiesa, pabrėžia mokslininkai, toks egocentriškumas gali būti laikomas ir teigiama asmenybės savybe. O kai kalbama apie tokius būdo bruožus, kaip išdidumas, tuštybė ar nuolaidžiavimas savo norams, abi lytys „nusideda“ vienodai.
Beje, įdomus faktas: tyrimai rodo, kad narcisizmas – ne išskirtinis mūsų laikų vyrų bruožas. Jie visada buvo tokie. Specialistai mano, kad taip yra dėl visuomenės abiem lytims priskirtų stereotipinių vaidmenų. Juk, sutikite, iš vyrų tikimasi, kad jie bus dominuojantys, atkaklesni ir kategoriškesni, na, o moterims iš prigimties lemta būti bendruomeniškesnėmis, rūpestingesnėmis, globėjiškesnėmis.
