Jos teigimu, pastebimas didėjantis domėjimasis eismo įvykių priežastimis, skiriamos dideles investicijos į eismo infrastruktūrą, socialines reklamas bei teisinius pokyčius, dėl ko eismo įvykių per pastaruosius dešimt metų ženkliai sumažėjo, tačiau pagrindinė problema Lietuvoje išlieka – tai visų veiklų nenuoseklumas ir sistemingo koordinavimo stoka siekiant dar geresnių rezultatų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Nuo 2007 metų VDU Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros mokslininkų grupė kartu su doktorantais įgyvendina skirtingų vairuotojų grupių (pradedančiųjų, jaunų vairuotojų bei profesionalų) psichologinių ypatumų tyrimus. Mokslininkų teigimu, dešimtmetį vykdomi tyrimai bei eismo įvykių statistika rodo, kad dažniausiai pasitaikančios eismo įvykių priežastys yra žmogiškos, t. y. transporto priemonės vairuotojų ar kitų eismo dalyvių elgesys ir priimami sprendimai.
Prasta kelių būklė, transporto priemonės gedimas ar nepriežiūra taip pat gali prisidėti prie eismo įvykių. Konkretizuojant šiuo metu Lietuvoje dažniausiai pasitaikančias eismo įvykių priežastis, susijusias su vairuotojais, VDU mokslininkai išskiria dvi – greičio viršijimą ir vairavimą apsvaigus.
Rizikuoja prie vairo, nes galvoja, jog tai „nieko tokio“
Mokslininkė dr. Rasa Markšaitytė pasakoja, kad psichologai asmenybės savybėmis vadina gana stabilius žmogaus elgesio modelius, kurie atsikartoja daugelyje jo gyvenimo situacijų, tai tie patys modeliai perkeliami ir į vairavimo situacijas.
„Jei žmogus sportuodamas, dirbdamas ar leisdamas laisvalaikį mėgsta rizikuoti, natūralu tikėtis, kad jis rizikuos ir prie automobilio vairo. Jei asmeniniame gyvenime, ar darbe linkęs elgtis atsakingai ir atsižvelgti į kitų žmonių elgesį, poreikius, tai kelyje jis tikriausiai galvos ne tik apie save, bet ir apie kitus vairuotojus“, – teigia R. Markšaitytė.
Kolegė doc. dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė remdamasi VDU atliktų tyrimų rezultatais papildo, kad dažniausiai įvairios asmenybės charakteristikos lemia dažnesnes vairavimo klaidas arba įvairios asmenybės savybės lemia dažnesnius tyčinius kelių eismo taisyklių pažeidimus.
„Tiek tyrimai mūsų šalyje, tiek ir užsienio šalių patirtis patvirtina, kad jauni vairuotojai, ypač vyrai, yra labiau linkę rizikingai vairuoti dėl kelių priežasčių: menkos vairavimo patirties ir rizikingo vairavimo stiliaus, kuris yra susijęs su tam tikrais asmenybės bruožais (impulsyvumu, agresyvumu, noru pasirodyti prieš kitus vairuotojus). Su amžiumi bei vairavimo patirtimi gerėja automobilio valdymo įgūdžiai ir gebėjimas įvertinti situacijų rizikos laipsnį, bet rizikingas vairavimo stilius gali ir išlikti“, – konstatuoja docentė.
„Vairavimas neretam mūsų nėra tik būdas nukeliauti iš vienos vietos į kitą. Dažnai vairuodami žmonės siekia patenkinti ir kitokius savo poreikius: susikurti trokštamą įvaizdį, patirti malonumą, išbandyti savo ribas...“, – pasakoja R. Markšaitytė ir pabrėžia, kad tokie psichologiniai ir socialiniai poreikiai yra svarbūs jauniems vairuotojams arba pasireiškia specifinėse vairavimo situacijose.
VDU mokslininkės teigimu, tik nedaugelis eismo taisyklių pažeidimų baigiasi realiomis neigiamomis pasekmėmis – baudomis policijoje ar eismo įvykiais, todėl vairuotojai ima manyti, jog pažeisti taisykles nėra labai pavojinga, juk nieko dėl to nenutinka, o laikui bėgant, tokie vairuotojai vis dažniau rizikuoja įvairiose situacijose ir palaipsniui rizikavimas tampa jų vairavimo stiliumi.
„Apibendrinant mūsų tyrimų rezultatus, galima piešti tokį eismo taisyklių pažeidėją: jaunas vairuotojas vyras, turintis didesnę vairavimo patirtį, labiau pasitikintis savimi, manantis, kad rizikuoti kelyje „nieko tokio“, pasižymintis didesniu impulsyvumu ir agresyvumu (lyginant su kitais vairuotojais), jaučiantis vairavimo metu papildomą naudą ar paskatinimą pavojingai vairuoti“, – apibūdina psichologė R. Markšaitytė.
Eismo įvykių per pastaruosius 5 metus sumažėjo, tačiau toliau skaičius išlieka stabilus. Kodėl?
R. Markšaitytė į šį klausimą vienareikšmio atsakymo neturi, nes pati problema reikalauja kompleksinio sprendimo.
„Pastarąjį penkmetį mūsų šalyje buvo dedama nemažai pastangų eismo įvykių sumažinimui, tačiau jos daugiau buvo skirtos įstatymų priežiūrai bei kelių būklei gerinti. Priemonių, kurios būtų nukreiptos į geresnį vairuotojų parengimą bei saugaus vairavimo skatinimą, buvo tikriausiai per mažai. Kita vertus, probleminis vairuotojų elgesys kelyje dažnai atspindi platesnes mūsų šalies problemas, pavyzdžiui, gausų alkoholio vartojimą, agresyvų elgesį, taisyklių ignoravimą. O šioms problemoms spręsti reikalingos nuoseklios, kompleksinės pastangos ir finansiniai resursai“, – konstatuoja VDU psichologė.
K. Žardeckaitė-Matulaitienė tikina, kad draudimas sėsti už vairo bent kiek išgėrus prisidėtų prie saugumo keliuose didinimo, nes siųstų labai aiškią „žinią“ visiems eismo dalyviams – „išgėrei – vairuoti negali“.
„Bet koks alkoholio prieinamumo ribojimas reikšmingai prisidėtų prie daugelio problemų mūsų šalyje sprendimo – savižudybių, smurto artimiausioje aplinkoje, kelių eismo įvykių ir pan. Tiek moksliniai tyrimai, tiek užsienio šalių patirtis patvirtina, kad alkoholio prieinamumo ribojimas yra viena iš veiksmingų priemonių mažinant alkoholio vartojimą ir neigiamas to pasekmes“, – teigia VDU mokslininkė.
Doc. dr Laura Šeibokaitė pasakoja, kad siekiant pagerinti situaciją keliuose, yra būtina užtikrinti įstatyminę bazę, kuri maksimaliai skatintų eismo dalyvius laikytis kelių eismo taisyklių. Tam svarbu, kad nuobaudos už taisyklių pažeidimus būtų adekvačios prasižengimams, taip pat neišvengiamos kiekvienam piliečiui ir kuo greičiau įgyvendinamos.
Kelių eismo taisyklių laikymąsi prižiūrintys pareigūnai turėtų sąžiningai atlikti savo darbą. Profesorė A. Endriulaitienė išryškina, kad dabartiniu metu mūsų šalyje populiarios gąsdinimo prevencinės programos nėra labai veiksmingos.
„Jos keldamos neigiamus jausmus daliai žmonių sukelia norą atsiriboti, vengti tokios nemalonios informacijos ir neskatina keisti savo elgesį ar laikytis kelių eismo taisyklių. Užsienio šalių patirtis rodo, kad efektyvios tos prevencinės programos, kurios šalia neigiamų emocijų kėlimo, moko žmones, kad laikytis kelių eismo taisyklių nėra sunku, o gaunama nauda už jų laikymąsi nusveria nepatogumus, kuriuos gali patirti laikydamasis taisyklių“, – teigia mokslininkė ir papildo, kad be šių priemonių taip pat yra labai svarbi kiekvieno iš mūsų asmeninė atsakomybė už save ir savo artimuosius – mes kiekvienas savo tinkamu ar netinkamu elgesiu kelyje skatiname kitus elgtis atitinkamai.
Trūksta praktikos?
L. Šeibokaitės teigimu, dabartiniu metu vairavimo mokyklose rengiant būsimus vairuotojus daugiausiai dėmesio yra skiriama transporto priemonės valdymo įgūdžiams suformuoti bei supažindinti būsimus vairuotojus su kelių eismo taisyklėmis.
„Lietuvoje vairavimo įgūdžiams formuoti skiriama tik 20 val. Užsienio šalių kolegos teigia, kad geriems įgūdžiams suformuoti reikia bent 200 praktinio važiavimo valandų. Taigi, vairavimo mokyklos greičiausiai neturi galimybės skirti tiek laiko, kiek pakaktų geram vairuotojui parengti“, – apgailestauja VDU psichologė, kuri pabrėžia, kad be transporto valdymo įgūdžių yra būtina mokyti ir rizikos atpažinimo bei jos valdymo įgūdžių, o taip pat svarbu įvertinti, kokias nuostatas kelių eismo taisyklių atžvilgiu turi būsimas vairuotojas ir jas iš karto koreguoti, aiškinant jų laikymosi svarbą.
Kolegė K. Žardeckaitė-Matulaitienė akcentuoja, kad draudimai nemoko tinkamo elgesio, bet neretai skatina asmenį ieškoti kaip jo išvengti. „Psichologinių tyrimų rezultatai atskleidžia, kad efektyvesnis būdas motyvuoti tinkamai elgtis yra tinkamo elgesio teigiamas paskatinimas“, – apie tinkamą mokymą kalba VDU psichologai.
2010-2013 metų laikotarpiu VDU Psichologijos katedroje buvo įgyvendinti du Lietuvos jaunų vairuotojų rizikingo vairavimo projektai, o pastaruoju metu yra įgyvendinamas projektas „Potencialių jaunų pažeidėjų keliuose atpažinimas prieš jiems pradedant vairuoti: psichologinis profilis“ (GER-005/2015) pagal Nacionalinę mokslo programą „Visuomenės gerovė“.
