„Turėjau pacienčių ir iki 30-ies metų“, - sako akušerė-ginekologė Irena Kirilova.
Fiziškai ir psichogiškai varginanti liga yra įveikiama, tačiau daugelis pacientų vis dar gėdijasi apie tai net prabilti.
Tiesioginės DELFI TV konferencijos metu Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio Vinco Grybo g., gydytoja pasakojo, kad šlapimo nelaikymas yra kompleksinė problema, o ne viena liga, todėl ir priežastys – pačios įvairiausios.
„Skundas, atrodo, tik vienas, tačiau pasigilinus tampa aišku, kad sutrikimų spektras yra daug didesnis“, - aiškino ji.
Nevalingas šlapimo tekėjimas bet kuriomis aplinkybėmis dažniausiai yra liga, rečiau – kitos ligos simptomas, pvz., esant šlapimo takų uždegimui ar lyties organų nusileidimui. Paprastai, gydant pagrindinę ligą, išnyksta ir šlapimo nelaikymas.
Vienaip ar kitaip, net jei keli šlapimo lašeliai išteka juokiantis, čiaudint ar fizinio krūvio metu – į tai numoti ranka nederėtų ir patariama kreiptis į medikus, kad šie išsiaiškintų priežastis ir laiku užkirstų kelią rimtesnėms pasekmėms.
„Žmogus turi gebėti sulaikyti šlapimą. Keli lašeliai – nėra normalu, tai jau simptomas“, - konferencijoje pabrėžė gydytoja.
Priežastys – kompleksinės
Šlapinimasis – sudėtingas procesas, kurį valdo ir koordinuoja centrinė ir periferinė nervų sistema, o vykdo šlapimo pūslės ir dubens raumenys.
„Didesnę riziką nelaikyti šlapimo sukelia tokie veiksniai kaip įgimtos ar paveldėtos anatominės savybės, jungiamojo audinio struktūros pakitimai, įgimtos sklaidos anomalijos, raumenų ar nervų sistemos ligos ir kt.“, - priežastis vardijo I. Kirilova, pridurdama, kad šlapimo nelaikymas gali išduoti Parkinsono ligą, išsėtinę sklerozę, Alzheimerio ligą ar net insultą.
Problemą gilina ir skatinamieji veiksniai – gimdymas, nervų ar raumenų sužalojimas, būklė po spindulinio gydymo dėl įv. onkologinių patologijų ir ankstesnės dubens srities operacijos. Tačiau tai – dar ne viskas.
„Nutukimas, rūkymas, intensyvus sportas, sunkumų kilnojimas, nuolatinis sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys – visa tai gali kompleksiškai lemti ligos vystymąsi“, - tęsė gydytoja. Tiesa, kai kurios sporto rūšys veikia prevenciškai, pavyzdžiui, naudingas vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, lėtas bėgimas.
„Paskutinė vinis į karstą“ - senatvė, cukraligė, įvairios kraujagyslių ligos, stuburo patologija, kai kurių vaistų vartojimas ar net nuolatinė streso būsena.
Neretai nėštumo metu dėl hormonų įtaikos pakinta ir jungiamojo audinio struktūra, vyksta kiti pokyčiai dubens srityje. Tačiau problemų dėl šlapimo nelaikymo turi ir moterys, kurios niekada nebuvo nėščios.
Atsakydama į vienos skaitytojos klausimą gydytoja pabrėžė, kad jokiu būdu nereikia manyti, kad vengiant šlapimo nelaikymo pasekmių geriau rinktis Cezario pjūvį, o ne gimdyti natūraliai.
Liga veikia ir psichologiškai
Moterų, sergančių šia liga, kasdienė būsena nepavydėtina. Jos baiminasi ir dėl išvaizdos, ir dėl kvapo, galvoje sukasi vis tos pačios mintys: spėsiu – nespėsiu, eiti – neiti, dirbti – nedirbti, išvykti – neišvykti. Šis sutrikimas riboja net seksualinius santykius.
„Moterys vengia lytinių santykių, nes drovisi prieš savo vyrus, jaučiasi nepilnavertės, tai tikrai sukelia daug problemų“, - pabrėžė gydytoja.
Neretai moterys griebiasi drastiškų priemonių ir, pavyzdžiui, siekdamos rečiau šlapintis ima riboti išgeriamo vandens kiekį.
„Taip tikrai nereikėtų daryti, šlapimo nelaikymo tai neišgydys. Vienintelis patarimas – skysčių vartojimą paskirstyti per visą dieną. Pavyzdžiui, jei problema vargina naktį, galbūt prieš miegą reikėtų gerti mažiau vandens, tačiau tai – tikrai ne išeitis ir gali sukelti naujų problemų“, - perspėjo I. Kirilova.
Gydymo variantai – du
Pasak gydytojos Irenos Kirilovos, esant pradinėms antrosios rūšies ligos stadijoms (šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu ar jaučiant įtampą) dar gali padėti fiziniai pratimai, kuriuos pasiūlė vokietis medikas Arnoldas Kėgelis. Tikslas – padėti moterims atsikratyti tokių rimtų problemų, kaip gimdos nusileidimas ar šlapimo nelaikymas kosint, čiaudint, juokiantis ir esant sunkiam fiziniam krūviui.
Esant nedideliam šlapimo nelaikymui nerekomenduojama papildomai vartoti medikamentus, svarbiau – treniruoti dubens raumenis. Galima vartoti papildus. Atsakydama į vienos skaitytojos klausimą, I. Kirilova teigė, kad moterims, kurioms dažniausiai dėl onkologinės ligos pašalinta gimda ar kiaušidės, taip pat gali daryti Kėgelio pratimus.
Kiti būdai – tradicinis neoperacinis bei chirurginis gydymas.
„Žinoma, gydymo parinkimas priklauso nuo ligos tipo. Dažniausiai pradedama nuo nechirginio gydymo – gyvenimo būdo keitimo, fizioterapijos, kineziterapijos, įv. nervų ir raumenų stimuliacijos. Jei visgi reikia operacijos, tai dažniausiai būna pošlaplinės juostos implantacija, arba populiariai – TOT“, - aiškino Medicinos diagnostikos ir gydymo centro specialistė.
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, šlapimo nelaikymo gydymas tobulėja. Tam įtakos turi technologinė pažanga, besikeičiantis požiūris į ligą, nauji vaistai.
Šiuo metu naudojamos gana paprastos technologijos - tam tikri sintetiniai raiščiai. Atlikus minimalų pjūvį, juostos pravedamos šlapimkanalio vidurine dalimi. Šitaip organai mechaniškai pakeliami, ir šlapimas sulaikomas.
„Anksčiau, pavyzdžiui, būdavo iškart rekomenduojami medikamentai ir operacinis gydymas. Šiandien linkstama prie to, kad pirmiausiai reikia keisti gyvenimo būdą“, - pastebėjo pašnekovė.
Klausimą atsiuntusi DELFI skaitytoja piktinosi, kad jos gydytoja jai pasakiusi: „Kai tau 50 metų, nelaikyti šlapimo yra normalu“. I. Kirilovos teigimu, tai yra netiesa. Šlapimo nelaikymas yra liga, kurią galima ir reikia gydyti. Todėl apie savo problemas reikia papasakoti šeimos gydytojui, kuris turėtų nukreipti gydytojo specialisto konsultacijai. Padėti galėtų ir uro-ginekologai, kurie koncentruotai domisi dubens disfunkcijos problema.
Nors būna ir labai sudėtingų atvejų, šlapimo nelaikymą dažniausiai galima pagydyti.
Visą konferencijos įrašą galite peržiūrėti čia:
