Šiandien kūrybiškumas ypač vertinamas ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų pasaulyje. Vis dažniau organizacijose ieškoma tų deimančiukų, pasižyminčių išskirtiniu, o ne standartišku mąstymu. Todėl ne vienam tėveliui kyla klausimas, ar jo vaikas pakankamai kūrybiškas? Ar to pakaks užaugti kūrybiškai asmenybei?
Lietuvos vaikų ir jaunimo centro neformaliojo ugdymo vadovė, programos „Kaleidoskopas“ dalyvė Ieva Giniotytė pranešime spaudai teigia, kad „nėra nekūrybiškų vaikų, reikia jų tik nevaržyti ir tinkamai paskatinti“ ir noriai dalinasi patarimais, kaip padėti vaikui lavinti jo kūrybiškumą.
Žadinkite vaikų kūrybiškumą
Norėdami išsiaiškinti, kiek Jūsų vaikas yra kūrybiška asmenybė, stebėkite jį. Pasitaiko, kad vaikai, manydami, kad jų niekas nemato ir negirdi, sėdi ir patys sau kuria istorijas, kažką pasakoja arba dar nemokėdami skaityti ima knygutę į rankas ir visiems garsiai „skaito“. Tačiau, jei Jūsų vaikas yra linkęs fantazuoti mažiau, I. Giniotytė pataria vaizduotę pažadinti pokalbiu: „Eidami gatve su savo vaiku klausinėkite jo, koks čia medis? Kodėl jis čia auga? O kas jame galėtų gyventi? ir panašiai.“
Kitaip tariant, stimuliuokite vaiko vaizduotę nukreipiamaisiais klausimais, tuomet jis pradės savaime kurti pramanytą istoriją. Pasak I. Giniotytės, būtina prakalbinti kiekvieną vaiką, žadinti jų kūrybiškumą, skaityti pasakas. „Reikia netingėti ir kuo daugiau vaikščioti su savo vaikais, drąsiai ieškoti nuotykių, tyrinėti aplinką, daryti viską, ko norisi mažiesiems, nes jeigu tėvai galvoja, kad viską padarys mokytojas, tai tikrai taip nebus“, – sako mergina.
Ieškokite mėgstamos veiklos
Norint paskatinti vaiko kūrybiškumą, būtina atrasti sritį, kuri jam labiausiai patiktų. „Manau, kai jau atrandi tai, kas tau patinka, tada kūryba liejasi laisvai. Labai svarbu nenusivilti ir nenustoti ieškoti“, – sako I. Giniotytė.
Vaiko kūrybą ypač išlaisvina menai. Pasak Ievos, kitose srityse kūrybiškumas yra apribotas. Kai bebūtų, šiais laikais situacija gerėja: net ir sporto šakose, kuriose dominuoja technikos mokymasis, taip pat galima ugdyti kūrybiškumą, todėl veskite vaikus į tuos užsiėmimus, kur jiems patiems norisi.
Sukurkite aplinką, kurioje būtų vietos vaizduotei
Kaip ir kitiems dalykams, taip ir kūrybiškumui, didelę įtaką daro aplinka. Paklausta apie kūrybiškumą lavinančią aplinką, I. Giniotytė susimąsto: „Aš galvoju, kuris variantas geresnis, ar kai vaiko kambaryje paliekama daugiau daiktų, ar kai jų yra mažiau?“
Šią dilemą mergina išsprendžia prisiminusi savo mamos vaikystės laikus: „Senesniais laikais, kai trūko žaisliukų, vaikai buvo labai kūrybiški. Juk jie iš vieno kažkokio daikto galėjo prisigalvoti itin daug veiklos.“ Merginos nuomone, perteklius užmuša kūrybiškumą. Norėdami paskatinti veikti vaiko vaizduotę, svarbu duoti jam kuo mažiau atributų, pavyzdžiui, tik kastuvėlį ir pamatysite, kiek jis daug su juo nuveiks – pristatys pilių, prikas duobių, „prikeps blynų“...
Kas slopina vaikų kūrybiškumą?
Ievos Giniotytės nuomone, vaikų kūrybiškumą labiausiai slopina stabdymas: „Ypač, kai artimiausi vaikui žmonės nuolatos kartoja, kad kažko nedarytų, neliptų, nes nukris, nesvajotų, nes to niekada nebus, nenorėtų būti vienos ar kitos profesijos atstovais, nes tada mažais uždirbs.“ Taip pat vaiko nereikėtų ir lyginti su kitais vaikais. Vaiko kūrybiškumą nuveja šalin pasakojimai apie tai, kas yra „normalu“ ir kas „nenormalu“, prašymas elgtis taip, kaip elgiasi kiti ir kita.
Kitaip tariant, visi tėvų žodžiai su priešdėliu – „ne“ slopina vaiko vaizduotę ir kūrybiškumą. „Norint turėti kūrybišką vaiką tėvams reikia dirbti su savimi, turėti labai daug kantrybės. Jei jau vaikas klausia, kas čia, tai reikia sąžiningai jam atsakyti, kas, kodėl ir kaip?“ – sako I. Giniotytė.
Kodėl svarbu ugdyti vaikų kūrybiškumą?
„Manau, kad tau yra lengviau gyventi, kai tu esi kūrybiškas. Tikriausiai galima išsisukti ir be jo, bet manau, kad kuo toliau, tuo labiau kūrybiškumas yra reikalingas“, – pasakoja LVJC neformaliojo ugdymo vadovė Ieva Giniotytė. Kūrybiškumas šiandien, kai visko yra labai daug ir jaučiamas perteklius, padeda su viskuo susidoroti, sugebėti pažvelgti į įvairias situacijas kitaip ir taip išsiskirti iš minios.
„Kūrybiškumas reikalingas tam, kad žmogus sugrįžtų į tą žmogišką bendravimą, į ryšio ieškojimą su kitu žmogumi, į paprastus žmogiškus dalykus“, – teigia I. Giniotytė ir pataria tėvams, kokiomis veiklomis būtų galima ugdyti vaikų kūrybiškumą.
Atsidarykite spintą ir paimkite dvi kojines. Prisiūkite jiems dvi akytes iš sagų ir pažaiskite lėlių teatrą.
Pastatykite iš kaladėlių didelį miestą su pilimis ir bokštais, paimkite automobilių modeliukus ir pasivažinėkite po tą miestą.
Paimkite paklodę ir pastatykite palapinę ar susiriškite hamaką, kur galėsite pasvajoti.
Išlankstykite laivelį iš laikraščio ir keliaukite su savo vaiku prie ežero jo plukdyti (arba prileiskite vonią vandens, laiveliai gali plaukioti ir joje). Taip pat nepamirškite ir popierinių lėktuvėlių lankstymo bei skraidinimo.
Paskaitykite su savo vaiku knygutę, kartu pieškite, spalvinkite, pūskite muilo burbulus, žaiskite šešėlių teatrą, eikite pašokinėti per balas ir kita.
Tiesiog prisiminkite savo vaikystės žaidimus ir žaiskite juos kartu su savo vaikais.
Vaikystė ir kūryba – tai du neatsiejami, būtini dalykai. Labai svarbu vaikams ne tik leisti būti kūrybiškais, bet ir jų kūrybiškumą skatinti, kad mažieji galėtų geriau išreikšti save, visapusiškai mąstyti. Taip pat, kad užaugtų kūrybiškomis asmenybėmis ir galėtų rašyti savas taisykles, džiaugtis gyvenimu ir tokiu būdu prisidėti prie įdomios aplinkos kūrimo.
