Tai stereotipas, tačiau nieko nepaveiksi: pavasarį norime kažko naujo, malonaus ir šiaip – daugiau laimės, mažiau streso. Aktyvaus gyvenimo būdo žurnalo „Outside“ redaktoriai, remdamiesi pačių žurnalistų patirtimi ir specialistų rekomendacijomis, sudarė nedidelį patarimų apie „laimės paslaptį“ rinkinį.
1. Atsikratykite šlamšto
Tai bendras daugumos žmonių bruožas – turėti daugiau daiktų, nei reikia ir netgi daugiau, nei norisi. Netgi sąmoningai besistengiantieji neprikaupti šlamšto, vis viena laiko ką nors „dėl viso pikto“, nes „o jei prisireiks“. Saugojimas ir bandymas atsikratyti nereikalingų daiktų tampa streso šaltiniu.
Prieš porą metų JAV ir kitose šalyse išpopuliarėjo Marie Kondo knyga „The Life-Changing Magic of Tidying Up“, skirta būtent šiai problemai: kaip organizuoti savo daiktus, kad taptumėte laimingesni. Žurnalistas Christopheris Keyesas pabandė vadovautis Kondo metodu ir pasakoja, kaip sekėsi.
Knyga turėjo padėti Keyesui įvykdyti porą metų atidėliotą projektą: sutvarkyti garažą, kuris buvo ne tiek užverstas, kiek liudijo aktyvų ir įdomų žurnalisto gyvenimą. Ten stovėjo pirmasis jo kalnų dviratis (ir visi vėlesni), alpinisto apavas, kelios poros kalnų slidžių, vaikiškas vežimėlis, šešios viryklės stovyklavimui ir kiti daiktai, primenantys savininkui, kad jis šaunuolis.
Kadangi Kondo savo metodiniuose nurodymuose tvirtina, kad tvarkantis reikia laikytis tam tikro eiliškumo – iš pradžių sutvarkyti rūbus, paskui knygas, popierius, visas kitas konkrečion kategorijon nepakliūnančias smulkmenas, ir tada, galiausiai, atmintinus daiktus, – Keyesas pakluso nurodymams ir iki garažo nusigavo tik po kelių dienų.
Ten jis vadovavosi Kondo siūlomu būdu atskirti reikalingus daiktus nuo nereikalingų: paimkite daiktą į rankas, pagalvokite apie jo sukeliamus jausmus ir atsakykite sau: ar jis džiugina jus? Paaiškėjo, džiugina toli gražu ne visi saugomi dalykai.
Keyesas atsikratė trijų viryklių, kėdžių ir turistinių kilimėlių, ant galvos tvirtinamų šviestuvų, krepšių, pirmosios pagalbos rinkinių. Patikrinus geriausiuose vaikystės žygiuose naudotą miegmaišį, paaiškėjo, kad šilti prisiminimai glūdi visai ne jame, o galvoje, – ir miegmaišis nukeliavo į dėžę labdarai. Įkandin nukeliavo slidės, subliuškę futbolo kamuoliai, atsarginiai dviračio ratai.
Galiausiai, po kelių garaže praleistų savaitgalių, jis pajuto kažkokią magiją, rašo Keyesas. Atsikratęs didžiosios dalies saugotų daiktų, jis sugebėjo palikti būtent tai, kuo dar naudosis ir organizuoti juos taip, kad galėtų juos greitai srurasti, vos tik užsinorės leistis į naują kelionę. „Nepasakyčiau, kad gyvenimas apsivertė – dar nesusitvarkiau kabineto, – rašo Keyesas. – Tačiau žinau, kad einant ilgą kelią prarandamas svoris sukelia euforiją. Kondo mano, kad tvarkymosi maratonas užima maždaug pusmetį, ir aš jį tęsiu“.
2. Padėkite telefoną
„Keliaujant nebūtina skelbti tvitus ar įrašus socialiniuose tinkluose, jei tik nesate sportininkas, turintis sponsorių, o nuo piaro priklauso jūsų egzistavimas. Užtikrinu jus: niekam išties šie įrašai nerūpi. Laikui bėgant, pradėjau mėgautis tuo, kaip prasidėjus ekspedicijai, mano telefone vis mažėja padalų ir jis virsta beverčiu daiktu. Tai tikras ženklas, kad einu teisinga kryptimi“, – pataria Dave’as Hahnas, profesionalus gidas, Everesto viršūnę pasiekęs 15 kartų.
3. Išsirinkite sau uniformą
Steve’as Jobsas kasdien dėvėjo džinsus ir juodą golfą. Markas Zuckerbergas praktiškai nenusivelka marškinėlių. Žinoma, jie technologijų gykai, tačiau kai nereikia kasdien sukti galvos, ką apsirengti, proto energiją galima nukreipti kitų užduočių sprendimui, mano Outside. Ką galima nešioti nuolatos ir vis vien atrodyti stilingai? Štai ką pataria Peter Buchanan-Smith – dizaineris ir drabužių bei kelionių įrangos parduotuvės Best Made Niujorke valdytojas.
Marškiniai iš šambrė* audinio – praktiški, atstparūs, tinka prie visko. „Kai rasite tinkamus – įsigykite penkis“.
Vilnonis švarkas. „Tai mano šarvai. Dėviu juo žvejyboje, žiemą mieste ir po neperšlampama striuke“.
Aviatoriaus akiniai nuo saulės. „Tai klasika, neprašausite“.
Kokybiškas diržas.
Tamsūs džinsai.
Geros kojinės. „Kad sudėtyje būtų vilnos, ne pernelyg storos, ne pernelyg plonos“.
Tvirti batai. „Nemanau, kad būtų perspaudimas kasdien nešioti didelius odinius batus aukščiau kulkšnių – netgi Niujorke“.
4. Trumpiau būkite sporto salėje
Daugelis lankančių sporto sales persistengia. Vis daugiau trenerių, tarp kurių ir dviejų Olimpiadų dalyvė, kalnų slidininkė Eva Twardokens, ragina sportininkus mėgėjus nepraleisti treniruojantis tarp keturių sienų ilgiau nei dvi valandas per savaitę ir daugiau dėmesio skirti užsiėmimams gryname ore. Žmonės be reikalo perkrauna save treniruorėmis, tvirtina Twardokens.
Slidininkė tikina, kad reikėtų pasirinkti programą „Minimali dozė – maksimalus efektas“, kuri leistų išlaikyti gerą formą, tačiau nepažeistų sąnarių. Atlikusiu laiku užsiimkite tomis sporto šakomis, kuriomis mėgaujatės.
* Šambrė — lengvas juostinio audimo medvilninis audinys, atsiradęs XVI amžiuje Prancūzijos šiaurėje, Chambrey komunoje (iš čia ir pavadinimas). Iš pradžių šis audinys buvo audžiamas iš lino, tačiau XIX amžiaus pradžioje pagrindine šambrė žaliava tapo medvilnė.
5. Keliaukite vieni
„Visada sakau: jei laukčiau kompanijos, iki šiol sėdėčiau biure. Daug paprasčiau keliauti vienam, ir visuomenėje tai tapo labiau priimtina“. Matt Kepnes, keliautojas, blogeris, knygos „Kaip apkeliauti pasaulį už $50 per dieną“ autorius.
6. Sakykite „ne“
„Dauguma žmonių savo efektyvumą pervertina, todėl sakome „taip“ viskam, kas tik pasitaiko kelyje. Taip perkrauname save. Sakant „ne“, lieka laiko tam, kas išties jums svarbu. Neretai „ne” suteikia daugiau galimybių“. Leo Babauta, žurnalistas, blogeris, knygos „The Power of Less“ autorius.
7. Mažiau pirkite, daugiau gyvenkite
Šopoholizmas – ne tik juokingas žodis, jis kaip priklausomybė. Apsipirkimas, šopingas, aktyvuoja „malonumo hormoną“ dopaminą. Jis dalyvauja apdovanojimo sistemoje ir svarbi įpratimo susidarymo mechanizmų dalis. Be to, žurnalai ir gamintojai užverčia mus pasiūlymais, kurių negalima atsisakyti, o prekybos centrai neriasi iš kailio, kad praleistume juose kuo daugiau laiko, tuo pačiu palaikydami mūsų silpnybę.
Siekdamas patikrinti, ar įmanoma tapti laimingesniu, atsisakius naujų daiktų pirkimo, žurnalo Outside redaktorius Jonah Ogles atliko su savimi eksperimentą: mėnesį nepirko nieko, išskyrus maistą (ir alų). Po savaitės šopoholinės abstinencijos sindromo, žurnalistas suprato, kad nebeturi nė vieno nepatenkinto poreikio: paaiškėjo, kad turimi daiktai (nešiojamas kompiuteris, džinsai, slidinėjimo striukė) visiškai normalūs, nors rengėsi įsigyti naujus.
Netrukus žurnalistas nustatė, kad nebepraleidžia daugybės laiko fantazijoms apie naują išmanųjį laikrodį ir atsiliepimų skaitymui internete ir pradėjo daugiau laisvo laiko skirti šeimai, draugams ir kolegoms – žmonėms, o ne daiktams. Mėnesio gale redaktorius dalį savo daiktų atidavė – atliekamas striukes, meškeres, kepures, pirštines – labdaros ir jaunimo organizacijoms.
„Nepirkimas nesuteikia tokio staigaus malonumo, kaip pirkimas, ir negaliu pažadėti, kad nieko bereikalingo nebenusipirksiu, – rašo Oglesas. – Tačiau supratau, kad man to nereikia. Iš tiesų mano gyvenimas gali būti turtingesnis be daugelio šių daiktų“.
8. Epiškumas nebūtinas
Visiems patinka kelionės ir, jei leidžia finansai, stengiamės aplankyti kuo tolimesnius ir egzotiškesnius kampelius. Daugelis žmonių taupo atostogoms, kad galėtų nuvykti į išties kietą vietą. Outside turinio vadybos direktorius Sam Moulton prisipažįsta, pats buvęs toks, kol suvokė, kad ir kelionė į netoli nuo namų esančias vietas gali teikti ne mažiau džiaugsmo, nei grandioziniai vojažai. Netgi ten, kur augai, būtinai yra dalykų, kurių nematei, praleidai ar neprivažiavai, – kalnai, upės, olos, miškų takai, įsitikinęs jis.
„Praeitą rudenį mes su šeima praleidome, leidamiesi netoli nuo mūsų namų esančiu Rio Grande intaku, – rašo Moultonas. – Pagal Instagram standartus gal tai ir ne itin herojiškas poilsis, tačiau aptikome upės slenksčių, barškuolių, karštųjų versmių ir senovinių piešinių ant uolų. Vaikams nereikėjo praleisti pamokų, o aš – prisiekiu – patenkinau savo vidinį vikingą“.
