Vaistininkai turėtų pasiūlyti pigiausią pasirinkimą
Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė pabrėžia, jog galimybė rinkoje gauti pigesnių vaistų tikrai yra, tačiau vaistininkai mėgsta sakyti, kad pacientai tokių vaistų nesirenka, o šie prieštarauja ir sako, jog tokių vaistų jiems niekas nepasiūlo.
„Farmacijos įstatymo pataisomis siekiama reglamentuoti šiuos santykius. Vaistinės, kurios nesilaikys nustatytų taisyklių ir nepasiūlys pacientams pigesnių vaistų, bus baudžiamos, o joms bus taikomos baudos teisės aktų nustatyta tvarka“, – aiškina viceministrė.
Taip pat planuojama dalį vaistų parduoti ne vaistinėse, bet ir kituose prekybos taškuose. Įgyvendinant šį sprendimą, bus išlaikomos tos pačios taisyklės ir tie patys reikalavimai, kurie galioja ir vaistinėse.
„Siekiama, kad vaistai būtų įsigyjami ir vartojami saugiai. Vyriausybės priemonių plane numatyta užtikrinti tolygų ir efektyvų vaistų prieinamumą visiems pacientams. Taip pat diegiamos vaistų kainodaros priemonės, pavyzdžiui, ketinama sudaryti kuo didesnę konkurenciją patenkant į kainyną, kad gamintojai turėtų dar vieną paskatą mažinti kainas“, – teigia K. Garuolienė.
Jau ilgus metus girdime pacientus, kurie skundžiasi aukštomis vaistų kainomis. Imantis pokyčių farmacijos srityje buvo atsižvelgta ir į šią problemą.
„Dažniausiai pacientai skundžiasi ta vaistų kainos dalimi, už kurią jie sumoka pirkdami kompensuojamuosius vaistus arba pačių pacientų įsigyjamų nekompensuojamų vaistų kainomis. Kalbant apie pacientų priemokas už kompensuojamuosius vaistus, vykdoma konkurencija skatintų norą mažinti kainas, nes dabar gamintojai irgi gali tai padaryti, tačiau dažnai to nedaro“, – pastebi pašnekovė.
Daugeliu atvejų K. Garuolienė mato, jog vaistų kainos Lietuvoje yra didesnės nei kitose šalyse. Nors jos nustatomos pagal kitų šalių kainas, dažnai pacientams tenka susimokėti kainų skirtumą, kuomet gamintojai nemažina priemokų.
„Kalbant apie nekompensuojamus vaistus, dažniausiai taikomos tos pačios priemonės. Svarbu prisiminti, jog visada yra panašaus efektyvumo vaistų arba tos pačios veikliosios medžiagos vaistų, tačiau skirtingų gamintojų. Jei pacientai tai žinodami visą laiką klaustų ir siektų pigesnių vaistų, tai, be abejo, ir turėtų mažiau išlaidų vaistų įsigijimui. Farmacijos įstatymo pakeitimo projekte taip pat numatoma, kad vaistinės pacientams aktyviau siūlytų pigesnius vaistus ir prisidėtų prie kainų mažinimo“, – aiškina K. Garuolienė.
Vaistų bus galima rasti parduotuvėse ir degalinėse
Reikšmingas farmacijos srityje numatomas pokytis – vaistų pardavinėjimo taškų išplitimas. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas teigia, jog nereceptinių vaistų pardavimas ne tik vaistinėse, bet ir kituose prekybos taškuose nebėra naujiena ir apie šią idėją kalbama jau daug metų.
„Tikimės, kad šį kartą užteks politinės valios ir visokeriopai šiuose planuose palaikome ministeriją ir Vyriausybę. Yra daug šalių, kurios taiko tokią pačią tvarką parduodant vaistus, skirtus diabetikams, peršalusiems ar turintiems alergiją. Šie vaistai pardavinėjami ne tik vaistinėse, bet ir kitose prekybos įmonėse, degalinėse“, – tikina pašnekovas.
Anot jo, šio sprendimo priėmimas mūsų šalyje lemtų du svarbius dalykus. „Visų pirma, be abejo, tai didesnė konkurencija nereceptinių vaistų rinkoje. Taip jau veikia konkurencija – atitinkamai visada pradedama konkuruoti kainomis ir jos tikrai yra linkusios mažėti. Taip pat yra antras, ne ką mažiau svarbus kriterijus – patogumas, kadangi prekybos įmonės ir degalinės šiuo atžvilgiu dirba kur kas ilgiau ir turi daug lankstesnes darbo sąlygas nei vaistinės“, – pastebi L. Vilimas.
Pašnekovo teigimu, šiems pokyčiams pradėjus veikti žmonės galėtų greitai ir patogiai įsigyti vaistų nuo skausmo, peršalimo ar alergijos kada tik panorėję, nes iki šiol tekdavo paisyti riboto vaistinių darbo laiko.
Vaistininkų žingsnius seks „slaptieji pirkėjai“
Vaistinių tinklų kontrolę ketinama užtikrinti įteisinus „slaptuosius pirkėjus“. POLA prezidentas, Lietuvos pacientų forumo valdybos narys Šarūnas Narbutas teigia, jog ši priemonė taip pat ne pirmą kartą atsidūrė Vyriausybės dėmesio centre.
„Matome, jog vaistinių tinklai to labai nenori, nors tiesiog bus prižiūrima, kaip laikomasi teisės aktų. Man sudėtinga suprasti, kaip ūkio subjektas gali sakyti „jūs mūsų negalite kontroliuoti“. Kontrolė, kuri vyksta dabar – vaistinei turi būti pranešta iš anksto, kad ji bus tikrinama. Aišku, šitaip atėjus nieko ir nerandama“, – aiškina POLA prezidentas.
Pašnekovas pateikia pavyzdį – jei vaistinėje yra 10 panašių vaistų, vaistininkas turėtų pasiūlyti pigiausią. Dažniausiai sakome, jog mums reikia vaistų nuo galvos skausmo ar padidėjusio kraujospūdžio, kuriuos išrenka pats vaistininkas. „Čia paciento teisė pasirinkti tikrai nėra užtikrinama. Ši „slaptųjų pirkėjų“ priemonė bus veiksminga tik tuomet, jei priežiūra bus iš tikrųjų atliekama aktyviai. Pacientams bus geriau, jei vaistinės supras, kad reikia vykdyti teisės aktus. Tai jos ir turės daryti“, – tikina Š. Narbutas.
POLA prezidentas pastebi, jog vaistinių tinklai ir jų atstovai visuomet skuba sakyti, jog jie viską daro pagal teisės aktus, tačiau tai, anot jo, ne visuomet yra tiesa. „Kuo toliau nuo didžiųjų miestų, kuo giliau į provinciją, iškyla klausimai ne tik dėl mažiausių kainų. Būna ir taip – oi, mes čia neturim tokio vaisto, kurio jums reikia, bet mes pasiūlysime kitą, nors galbūt to net ir neturėtų daryti. Susiduriame ir su skaidrumo, ir su nematomos priemokos problemomis“, – teigia jis.
Vis dėlto, pašnekovas abejoja, ar padidėjusi konkurencija dėl įvairesnių vaistų įsigijimo vietų lems kainų mažėjimą, tačiau tiki, jog tai bus patogiau.
„Visas pasaulis jau seniai įsitikino, kad konkurencija vaistų segmente tikrai negarantuoja mažesnių kainų. Tai yra tokia prekė, kurią pirksi, kai tau skauda. Valstybė turi dėti pastangas, kad vaistai būtų vartojami racionaliai ir vartoti tiek, kiek yra būtina, o ne tada, kai tik tau patogu ir norisi tai daryti. Vyriausybė nori didinti vaistų prieinamumą žmonėms, o ką darysime, kad tų vaistų nevartotų, kai nereikia, galbūt yra ateities klausimas“, – svarsto Š. Narbutas.
Visuomenės apklausa parodė, kad 76,1 proc. apklaustųjų pritaria, kad prie oficialių valstybės, ugdymo, kitų reprezentacinių įstaigų įvairiose šventėse nebūtų prekiaujama jokiais alkoholiniais gėrimais. 20 proc. nepritarė šiai minčiai, o 3,9 proc. nuomonės šiuo klausimu neturi.
73 proc. apklaustųjų pritaria siūlymui mažinti alkoholio prekybos vietų skaičių. Tiesa, 22,6 proc.su tuo nesutink ir beveik 4 proc. nuomonės šiuo klausimu neturi.
Siūlymui, kad alkoholiniais gėrimais būtų prekiaujama tik specializuotose parduotuvėse, pritaria 62,1 proc. apklaustųjų, nepritaria - 33,2 proc., o 4,7 nenorėjo išsakyti savo nuomonės.
44,1 proc. apklaustųjų žino, kuo skiriasi etiniai ir generiniai vaistai.36,2 proc. nežino, o beveik 20 proc. žino labai mažai.
32,6 apklaustieji, kai nepakanka informacijos apie galimybę rinktis vaistus pagal kainą, kreipiasi į vaistininkus. Tiesa, 37 proc. gyventojų informacijos pakanka, o 30 proc. - nepakanka, bet jie niekur nesikreipia.
48,4 proc. pritaria, kad e. receptai būtų pradėti rašyti kuo greičiau. Net 33,4 proc. šiai minčiai nepritaria, o 18 proc. šiuo klausimu nuomonės neturi.
