Atrodo, kad tai veiksmo filmo scenarijus? Deja, bet tai labai liūdna mūsų realybė apie kurią kalbėjome vakar, kalbame šiandien ir kalbėsime rytoj.
Pirmiausia kyla natūralus klausimas, kada gi atrasti laiko tai žūtbūtinei kovai su šalies negerovėmis, apie kurias ištisomis valandomis Pūko televizijoje buvo kalbama prieš rinkimus? Jei vidutiniškai pokalbis dėl padėjėjos darbo trunka 4 val., tuomet dar vienas pokalbis ir dienos nebėr. Kiek man yra žinoma, per visa laiką nuo darbo pradžios iš šio Seimo nario nebuvo gauta nei vieno konstruktyvaus siūlymo ar pataisos, kuri galėtų būti bent jau logiškai apsvarstoma.
Antra, iškilus viešumon galimo seksualinio priekabiavimo detalėms, parlamentaras ir toliau nevengė kandžiai bendrauti su kolegomis ar žurnalistais. K. Pūkas nesiėmė jokių veiksmų, kad jo nereiktų varyte išvaryti iš Seimo apkaltos būdu. Jis nesuprato kas vyksta ir pareiškė, kad “bobos manęs iš Seimo neišstums”. Nesuprato, kad Seime ir XXI a. Lietuvoje jau galioja visiškai kitokios elgesio taisyklės nei jo vadovaujamame UAB’e su “sultonų haremų laikų” elementais. Pagarba moteriai, etiškumas, diplomatija ir solidarumas yra mūsų vertybės. Seimas turi rodyti elgesio pavyzdį žmonėms. Dėl to nebus toleruojami jokie asmenys, kurie su moterimis ar kitais kolegomis elgiasi įžeidžiančiai ir visiškai netinkamai.
Šioje vietoje reikia garsiai pasakyti STOP. Visuose UAB’uose galioja tos pačios taisyklės, kaip ir Seime. Juk Lietuva ta pati, įstatymai tie patys. Atrodo neįtikėtina, bet apklausos rodo, kad panašius priekabiavimus, kaip ir K. Pūko darbuotojos, yra patyrusios 35 proc. šalies moterų, o skundų teisėsauga gavo… nulį. Kiek tokių pūkų žemina mūsų seseris, žmonas ar dukteris ir kiek bendradarbių “nemato” problemos?
K.Pūkas atpildo už darbuotojų žeminimą ir priekabiavimą sulaukė būdamas 65-erių ir tik patekęs į Seimą, nors apie jo ,,karalystėje“ egzistuojančias problemas kaunietės puse lūpų kalbėjo jau ne vienerius metus. Rašau “sulaukė”, nes priekabiautojo paviešinimas jau yra bausmė. Manau, kad panašiai besielgiančius jau pradėta vadinti pūkais ar pūkeliais, priklausomai nuo sugedimo laipsnio. Deja neįmanoma jų visų trumpam surinkti į Seimą, paviešinti veidus, pavardes ir išvaryti viešai sugėdinus.
Geriausia, ką galime padaryti K.Pūko atveju – tai kuo greičiau pašalinti jį iš Seimo ir tegul teisėsauga po apkaltos pratęsia šį procesą. Blogiausia – pamiršti K. Pūko nuotykius Seime kaip blogą sapną. Kodėl? Nes netinkamo elgesio su darbuotojais Lietuvoje apstu, ne vien seksualinio priekabiavimo, bet ir diskriminacijos, žeminimo, nepagarbos, neapskaičiuotų viršvalandžių ir kitokio išnaudojimo. Ir tai toleruojama.
Dėl to linkiu nevyriausybinėms organizacijoms, darbo inspekcijai, Lygių teisių galimybių kontrolieriui, teisėsaugai ir mums visiems neužmerkti akių pamačius panašius reiškinius savo pašonėje. Būkime jautrūs vieni kitiems. Saugokime vieni kitus ir mylėkime savo artimą. Ir jei kam nors kyla noras pasakyti, kad moterys pačios provokuoja, o darbdaviai gali sau leisti daugiau, nei parašyta Darbo kodekse, nes jie pinigus moka, įsivaizduokite savo dukterį, kalbinamą vieno iš panašių pūkų. Ar tuomet toleruotumėte priekabiavimą? O svarbiausia, vadovaukimės gyvenime paprasta ir kartu unikalia auksine gyvenimo taisykle: “elkimės su kitais taip, kaip norėtume, kad elgtųsi su mumis.”