Mokslininkai paaiškino, kad ir Lietuvoje esantys elektros skaitikliai gali ne visuomet tiksliai rodyti sunaudojamus elektros kiekius bei nurodė, kodėl. DELFI skelbė, ką gyventojai turėtų daryti, jei abejoja namie esančio elektros skaitiklio parodymais.
Lietuvoje skaitikliai gali „prisukti“ per daug
Lietuvoje gyventojų namuose sunaudojamą elektrą apskaito bendrovės ESO įrengti elektros skaitikliai ir įmonė DELFI nurodė, kad tokių, kaip tirti Nyderlanduose, nenaudoja.
„Viešojoje erdvėje aprašyto Nyderlandų universiteto atlikto tyrimo metu tikrintų elektros energijos skaitiklių ESO nenaudoja“, - komentare DELFI rašė bendrovė.
„Negaliu užtikrintai teigti, kad ir Lietuvoje tokie skaitikliai gali rodyti tokius didelius netikslius duomenis. Tam įsitikinti ar paneigti reikia atlikti tyrimus. Elektroniniai skaitikliai prieš eksploataciją yra patikrinami su tam tikrais įtampos ir srovės parametrais, kurie gali skirtis nuo dabartinių elektros imtuvų veikimo sąlygų. Todėl nors ir metrologinius reikalavimus atitinkantys skaitikliai gali rodyti netikslius duomenis veikiant imtuvams kitokiuose režimuose“, - paaiškino jis.
Pasak jo, dalis atsakomybės tokiu atveju gali tekti ir prietaisų gamintojams, projektuojantiems imtuvus, kurie gali viršyti naudojamos srovės parametrus ir neatitikti standartų reikalavimų.
„Minėtų mokslininkų tyrimas parodė, kad mažiausi skaitiklių parodymų nuokrypiai gauti kai reguliatoriai nebuvo naudojami apskritai arba su mažu jų valdymo kampu. Todėl galima teigti, kad naudojant prietaisus su įvairiais reguliatoriais, mažiausios skaitiklių paklaidos gausis, kai reguliatoriai nustatomi į maksimalios galios poziciją. Vis dėl to, šiuolaikiniame žmonių gyvenime svarbus yra komfortas. Todėl technologijos ir reikalavimai turi būti patobulinti ir pritaikyti tiek skaitikliams, tiek ir imtuvams“, - komentavo R. Masiulionis.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros energetikos sistemų katedros vedėjas, profesorius Saulius Gudžius laikosi kiek kitokios nuomonės.
„Tai gali atsitikti tik tuo atveju, jei imtuvai, prijungti prie elektros tinklo, neatitinka standartuose nurodytų reikalavimų, nes modernios apskaitos sistemos yra kuriamos remiantis galiojančiais elektros energijos kokybės standartais. Skaitmeninės apskaitos sistemos suteikia vartotojui galimybę pačiam kontroliuoti energijos kokybę ir, esant būtinybei, kreiptis į nepriklausomas patikros laboratorijas tam, kad jos nustatytų, ar elektros energijos apskaita atitinka reglamentuotą elektros energijos apskaitos tikslumą, bei klaidingų matavimų priežastis“, - teigė jis.
Kodėl skaitikliai „prisuka“ per daug
Yra ne vienas paaiškinimas, kodėl užsienio mokslininkams pavyko užfiksuoti tokius skirtingų elektros skaitiklių parodymų skirtumus. Įdomu, kad ir Lietuvoje ne kartą buvo atlikti analogiški tyrimai.
„Tokie tyrimai ir panašūs eksperimentai atliekami jau ne vienerius metus. KTU Elektros energetikos sistemų katedroje taip pat buvo atlikti panašūs eksperimentai ir aiškintasi tokių paklaidų susidarymo priežastys. Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios atsiranda matavimo klaidos, yra elektros energijos kokybė, kurios pagrindinė charakteristika yra harmonikų lygis elektros tinkle. Tokių įrenginių pavyzdys gali būti standartų neatitinkančios elektrą taupančios bei dienos šviesos apšvietimo sistemos“, - pastebėjo S. Gudžius.
Išsamiau situaciją paaiškina R. Masiulionis.
„Pagrindinė priežastis gali būti ta, jog dabartinėje žmonių buityje naudojami prietaisai su reguliuojamais parametrais, pavyzdžiui, šviesos reguliatoriai, įtampos lygintuvai, ir kurie sukelia aukštų dažnių harmonikas ir trumpus srovės šuolius, o juos elektroniniai skaitikliai fiksuoja kaip naudojančius daug galios. Pirmieji elektroniniai skaitikliai nebuvo suprojektuoti taip, kad būtų matuojama šiuolaikinių prietaisų pulsuojanti srovė. Kitaip sakant, prietaisai sukelia elektromagnetinius trukdžius, kurios ir klaidingai užfiksuoja elektros energijos skaitikliai. Jie buvo pagaminti ir suprojektuoti matuoti idealios sinusoidės formos kintamos srovės energiją, o dabartiniai buityje naudojami prietaisai naudoja iškraipytos sinusoidės formos srovę, kurią ir klaidingai matuoja“, - sakė R. Masiulionis.
Pasak eksperto, dauguma skaitiklių, senųjų elektromechaninių ir elektroninių, gana teisingai matuoja aktyviąją apkrovą, pavyzdžiui, nereguliuojamų kaitrinių, halogeninių lempų, šildytuvų.
„Tikriausiai, skaitiklių gamintojai negalėjo į tai atsižvelgti bei žinoti ateityje naudojamų prietaisų vartojamos energijos parametrų“, - svarstė jis.
Kita priežastis, anot mokslininko, gali būti dėl tyrime naudotų srovės matavimo elementų, kurie naudoja skirtingą matavimo būdą. Ekspertas primena, kad įvairūs tyrimai rodo, kad siekiant gauti geresnių rezultatų vieniems parametrams, kiti gaunasi prastesni.
Trečia priežastis - skaitikliuose naudojami komponentai, ypač matavimo elementų kokybė.
„Jiems senstant keičiasi jų parametrai, dėl ko gali būti gaunami neteisingi rodmenys. Prastesnės kokybės elementų parametrai gali ženkliai pasikeisti jau po pirmųjų metų“, - nurodė R. Masiulionis.
Galiausiai, anot jo, svarbus yra sistemos veikimo algoritmas, kas gali lemti skaitiklių skirtingus tyrimo rezultatus. Mokslininkas primena, kad elektroniniai skaitikliai analoginį signalą keičia į skaitmeninį, o bendro rezultato tikslumui didelės įtakos turi atliekamų matavimų skaičius per vieną kintamosios srovės periodą.
Kuo skiriasi senieji ir naujieji skaitikliai
Mokslininkai primena, kuo skiriasi senesnės kartos ir išmanieji elektros skaitikliai.
„Pirmieji skaitikliai buvo indukciniai, kitų vadinami elektromechaniniais, tai yra su besisukančiais diskais. Beje, tokie ir buvo naudoti minėto straipsnio autorių eksperimente kaip atskaitiniai, su kurių duomenimis buvo palyginti elektroninių skaitiklių rodmenys“, - komentavo R. Masiulionis.
Tačiau, pasak jo, tokiuose skaitikliuose naudojamas besisukantis diskas turi keletą trūkumų: diskui besisukant ilgą laiką gali išdilti disko atraminės įvorės, dėl ko gali būti neteisingai matuojama energija, be to, dėvisi ir kitos mechaninės dalys.
„Elektroniniais skaitikliais keičiami indukciniai ne tik dėl trūkumų, susijusių su mechanika, bet ir dėl galimų elektros energijos vagysčių juos paveikiant nelegaliais būdais. Naujieji skaitikliai turi galimybę užfiksuoti ne tik šias vagystes, bet ir dėl gedimų atsiradusį srovės nuotėkį, nuotoliniu būdu perduoti suvartotos elektros energijos, galios koeficiento ir kitus duomenis“, - atkreipia dėmesį jis.
