Pati esu mokinė ir nesimokau dešimtukais, bet stengiuosi iš visų jėgų. Deja, mano klasėje tokių dalykų kaip matematika ar biologija išmokti yra tiesiog neįmanoma. Dėl to kaltos ne mokytojos (nors jos yra jau pakankamai pagyvenusios ir dažnai jų mokymo būdai labai senoviški), o patys mokiniai.
Šiais laikais vaikai visiškai nerodo pagarbos nei mokytojai, nei kitiems vaikams, mat jiems svarbu tik pasikalbėti ir gerai praleisti laiką. Per tokias personas dažnai nukenčia visa klasė ir būtent jie po viso to skundžiasi, kad mokytojos blogai paaiškino dalyką.
Taip pat esu labai nusivylusi kai kuriomis mokytojomis, kurios yra labai principingos. Mano biologijos mokytoja, kurios dalyką aš tiesiog dievinu, dažnai nežino atsakymų į vaikų klausimus. Suprantu, kad tai normalu, nes visi esame žmonės ir negalime žinoti visko, bet ji dažnai apsimeta, kad neišgirdo klausimo, o kartais nutinka net taip, kad po to ilgai nesisveikina su mokiniu.
Dabar pakalbėsiu apie mylimą mokyklos sistemą ir kaip mes visi vienodėjam.
Visi mokiniai turi pomėgių ir veiklų. Vieni – daugiau, o kiti – mažiau. Dažnai būna, kad save realizuoti nepakanka laiko, nes dažnai atsiliekame nuo programos, mums užduodama daug namų darbų, arba tiesiog nesuprantame kokio dalyko. Mokiniai mokosi daug (kalbu apie tuos, kurie yra motyvuoti ir nori iš gyvenimo pasiimt viską. Apie tuos, kurie tingi, o po to verkia, kad nesupranta, nekalbu), o mokytojai juos dar labiau spaudžia, mat kuo gabesnis vaikas, tuo didesnis noras priversti jį dalyvauti kuo daugiau olimpiadų ir konkursų. Tai normalu, bet mano draugai, kurie jau išsekę nuo viso krūvio, skundžiasi, kad jis yra tikrai per didelis...
Dažnai nutinka taip, kad vaikas būna gabus vienoje srityje, bet jam visiškai nesiseka kitas dalykas, ir dažnai būna, kad mokytoja, kurios dalyko jis tiesiog nesupranta, jį „nurašo“. T.y., mokytoja į vaiką pradeda žiūrėt kitaip ir net sakyti, kad jis nieko nepasieks gyvenime. Esu susidūrusi su tokiu atveju. Taip pat mokytojos dažnai negerbia vaikų kaip individų, nes kaskart per „Tėvų dieną“ girdžiu tokias replikas kaip „Kodėl negali būti tokia pati, kaip ir tavo sesuo?“.
Mokyklos didžiausia problema yra ta, kad nei vaikai, nei mokytojai negerbia vieni kitų. Manau, kad vienintelis būdas tai pakeisti – paversti mokyklą viena bendruomene, nes kol visi kovojam vien už save, nieko nepakeisim. Reikia organizuoti daugiau renginių su vaikais ir mokytojais, reikia priversti vaikus bendrauti tarpusavyje ir taip mes tapsime viena didelė jėga, Lietuvos ateitimi.
Mes esame Lietuvos ateitis. Kol neįvyks perversmas mokyklos sistemoje, tol didės patyčių, savižudybių skaičius, studentai emigruos į kitas šalis, o mūsų mylimoje Lietuvoje klestės alkoholis ir trys „palockės“.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalyti savo mintimis? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt ir išreikškite savo nuomonę!