A. Kubilius laikosi nuostatos, kad net ir būdami opozicijoje konservatoriai gali veikti politikos procesą iš užkulisių.
Pirmiausia jis pabrėžė, kad šiame globaliame feisbuko ir twiterio pasaulyje labai nesunku pasiduoti greito tempo pagundai ir galvoti, kad valstybės gyvenime turinio politika nebėra svarbi. Bet A. Kubilius sako manantis priešingai.
„Man turinio politika yra tai, ką galėčiau pavadinti, kai orkestras turi simfonijos partitūrą. Žinot, kad likimo dėka esu tapęs ir simfoninio orkestro specialistu. Turiu tos patirties orkestruose. Kai orkestras išeina į sceną groti simfoniją, jis pradeda nuo savo instrumentų derinimo. Ir tada kiekvienas muzikantas, smuikininkas, pūtikas ar mušamieji, demonstruoja savo instrumento garsą ir taip salėje sklinda tokia garsi kakofonija", - aiškino A. Kubilius.
Jo manymu, Lietuvos politiniame gyvenime galima matyti labai neblogų orkestrantų, bet nesigirdi simfonijos, geros klasikinės muzikos, girdisi tik kakofonija.
Pasak A. Kubiliaus, būtent konservatoriai, kurdami įvairius memorandumus ir strategijas, prisideda prie Lietuvos politikos turinio radimosi. Jis siūlė imtis iniciatyvos kai kuriuos savo siūlymus įgyvendinti net ir būnant opozicijoje.
Tokia padėtis įmanoma, jeigu Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai bus reikalingi Sauliaus Skvernelio Vyriausybei norint priimti reikiamus teisės aktus Seime. Šiuo metu Valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra sudariusi koaliciją su socialdemokratais, bet pastarieji jaučiasi kaip nedalyvaujantys bendrame darbe, o valstiečių žaliųjų vadas Seime Ramūnas Karbauskis kai kuriais klausimais laikosi skirtingos nuomonės nei premjeras S. Skvernelis. Pastarasis ypač aiškiai demonstruoja savo nepriklausomumą.
A. Kubilius sako, kad konservatorių įdirbis kuriant politikos turinį leidžia dirbti ne tik konstruktyvioje opozicijoje ar žadėti valdžiai paramą išmintingoms reformoms, bet ir imtis iniciatyvos įgyvendinant Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams svarbius tikslus.
Kaip konservatorių nuopelnus A. Kubilius minėjo Gegužės 3-iosis parlamentinę grupę, paramą Ukrainai, patyliukais stumiamus viso Seimo veiksmus prieš Astravo atominės elektrinės statybas, siekiamą sutarimą 2020 m. gynybai skirti 2,5 proc. nuo BVP, uždraustą smurtą ir fizines bausmes prieš vaikus.
„Deja, matau kad šiandieninės valdžios vienas iš didžiausių trūkumų yra politinio profesionalumo stoka. Kartais susidaro vaizdas, kad ateinančius ketverius metus bus mokomasi ne tik anglų kalbos, bet ir kaip valdyti valstybę ir rimtas reformas įgyvendinti. Tai bus daroma būnant valdžioje. Mokytis, kaip žinia, reikia visą gyvenimą, ir tai yra gerai, bet būnant valdžioje reikia dirbti", - pasipiktino Vyriausybe A. Kubilius.
„Kai valstybės politikos gyvenime ima stigti politikos turinio, kai valstybės valdžios orkestras nesugeba groti tos simfonijos, mano įsitikinimu, valstybę ištinka dvi labai sunkios ligos: viena tai ką esu pavadinęs idėjine mažakraujyste, antroji, tai ką pats sau konstatavau paskaitęs Vyriausybės veiksmų planą. Tokią ligą turiu pavadinti, beveik kaip medikas, ambicijų impotencija", - pareiškė politikas.
Jo tvirtinimu, idėjinė mažakraujystė ar ambicijų stoka ištinka tada, kai valdžia savo veikloje suplanuoja daug judesių ar judesiukų, bet mažai kryptingo judėjimo.
„Tokią tuščią valstybės politikos erdvę, nuvargintą idėjinės mažakraujystės ir ambicijų stokos, labai greitai užpildo apokaliptinės pranašystės. Kad Lietuvoje liks tik 2,5 miesto, kad didžioji dalis Lietuvos bus tik senų žmonių pensionatas, nes provincija liks be gyvybės, be jaunos energijos, be darbų ir be perspektyvos. Tai išgirdęs iš garbingo ekonomisto aš, tiesą sakant, noriu labai dažnai garsiai nusikeikti, bet neleidžia amžius", - sakė A. Kubilius.
„Iš tiesų Airijos, Švedijos, Vokietijos provincija, regionai gyvena visai neblogai ir mes tai galime pasiekti. Bet tam reikia politikos turinio Lietuvoje ir kryptingų ambicijų. Aš labai paprastai sakau: nustokime verkšlenti, bet nusibrėžkime kelias stambias ambicijas, apie kurias kalbėjo Gabrielius. Prasideda pavasaris ir tai pats metas atsisveikinti su žiemos depresija", - aiškina A. Kubilius.
Politikas suformavo 10 tikslų, kuriuos Lietuva turi pasiekti iki 2020 m. Galima spėti, kad tai ta tikras patarimas premjerui S. Skverneliui, nes Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai dirba opozicijoje. Tiesa, pastaruoju metu kalbama apie tam tikrą konservatorių suartėjimą su S. Skvernelio Vyriausybe ir S. Skvernelio Vyriausybės atitolimą nuo R. Karbauskio valstiečių žaliųjų.
10 A. Kubiliaus punktų S. Skverneliui:
1. 2020 m. pabaigoje Lietuva pagal BVP vienam gyventojui turi atsidurti Europos Sąjungos stipriausių ekonomikų penkioliktuke. 2025 m. turi patekti į dešimtuką.
2. 2020 m. pagal tarptautinius Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliekamus švietimo sistemų tyrimus, pagal PISA tyrimų rezultatus, Lietuva turi bent du kartus sumažinti atsilikimą nuo Estijos, kuri šiuo metu, pirmauja tarp Europos valstybių, o Lietuva artėja prie dugno.
3. 2020 m. Lietuva pagal skurdo, socialinės atskirties, regionų atsilikimo nuo didmiesčių parametrus tarp Europos Sąjungos narių iš atsilikėlės turi tapti vidutinioke.
4. 2020 m. Lietuvoje alkoholio suvartojimas turi būti bent 30 proc. mažesnis ne yra dabar.
5. 2020 m. Lietuvoje vaikų smurto atvejų turi būti ne keliais procentais mažiau, o dvigubai mažiau nei dabar.
6. 2020 m. pagal „Transparency International" korupcijos tyrimo indeksus Lietuva turi būti švariausių pasaulio šalių dvidešimtuke, nors pernai iš 32 nukrito į 38.
7. 2018 m. Lietuva turi ne tik tapti EBPO nare, bet ir pasiekti, kad Astravo atominės elektrinės statyba Baltarusijoje būtų galutinai sustabdyta.
8. 2020 m. į Lietuvos septynis pramoninius centrus provincijoje turi ateiti bent penkis kartus daugiau gamybinių investicijų, tarp jų užsienio, nei ateina dabar. Nekalba apie Vilnių, Kauną ar Klaipėdą.
9. 2020 m. Lietuva turi tapti ne tik informacinių technologijų bet ir biotechnologijų bei fotonikos regioninių Nordic-Baltic regiono centru, į kurį gausiai investuotų multinacionalinės kompanijos ir kur būtų kuriamos gerai apmokamos darbo vietos.
10. 2020 m. du Lietuvos universitetai turi būti pasirengę globaliai konkurencijai, o likę 3 – konkurencijai Baltijos regione.
„Tai pasiekus pasibaigtų ir emigracija, ir skurdas, ir smurtas, ir verkšlenimas", - reziumavo A. Kubilius.