Pasak Mišrioje grupėje dirbančio Seimo nario, šiuo metu situacija yra gana įtempta, nes premjeras yra tapęs Valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų programos įkaitu: iš jo reikalaujama atlikti visuomenei pažadėtus darbus, nors jie nebūtinai turi sąsajų su tikrove.
Be to, pasak B. Matelio, valstiečiai Seime nepatenkinti S. Skverneliu, kurio ministrai yra nepartiniai ir veikia nepriklausomai nuo Seimo narių norų ir pageidavimų.
R. Karbauskis atlieka tarsi balansuotojo vaidmenį, bet jis gali leisti parlamentarams „išskalbti“ premjerą, gali jį ir paremti.
Kita vertus, S. Skvernelis, pasak B. Matelio, yra nepalyginamai populiaresnis, gali suburti paramą iš opozicijos, o, kraštutiniu atveju, netgi atsistatydinti.
- Premjeras Saulius Skvernelis neseniai susitiko su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu. Nesunku spėti, kad premjeras galėjo siekti palaikymo kai kurioms svarbioms reformoms, kurios nebūtinai bus 100 proc. remiamos koalicijos partnerių socialdemokratų bei pačios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos. Tai ar koalicija su socialdemokratais dar egzistuoja?
- Galiu pasakyti, kad jokių santykių su koalicijos partneriais niekada nebuvo, niekada niekas nesitarė su socialdemokratais nei socialdemokratai norėjo, kad su jais kas tartųsi. Ten jokių santykių nebuvo. Jeigu pažiūrėsime akcizų didinimą alkoholiui, tai buvo balsuojama su konservatoriais, Kiti svarbesni sprendimai irgi buvo priimami su konservatoriais. Jokių realių santykių su socialdemokratais nebuvo.
- Kam tada reikalinga tokia koalicija?
- Koalicija – tai kaip meilė per prievartą. Kartais žinote, kai tėvai labai nori, kad jų dukra ištekėtų, tai išleidžia už to, ko ji nemyli. Tai čia panašiai išėjo. Panašu, dabar S. Skvernelis yra priverstas ieškoti pagalbos.
Žinau aš tą situaciją. Dar kai buvau frakcijos narys, pamenu, kad apie trečdalį frakcijos purkštavo prieš urėdijų reformą. Tai akivaizdu. Manau, trečdalis frakcijos tikrai gali nepalaikyti – vieni atvirai, kiti neatvirai. Nepalaikys labiau tie, kurie išrinkti vienmandatėse ir turi ryšius su merais.
Prisiminkime buvusio konservatorių Seimo nario Vito Matuzo bylą: ten yra vienas epizodas, kai buvęs Panevėžio urėdas rengdavo jiems įvairias medžiokles. Tuo metu V. Matuzas buvo Tėvynės sąjungos partijos pirmininko pavaduotojas, atsakingas už finansus. Ir ten tų medžioklių surengta ne viena, niekas už nieką nemokėdavo arba tik dalinai susimokėdavo.
- Manote, kad skiriamoji riba dėl urėdijų reformos eis tarp vienmandatininkų ir daugiamandatininkų?
- Taip, labai ryškiai. Pavyzdžiui, nuvažiuoja į rajoną įtakingas valdančiosios daugumos Seimo narys, jis palaiko ryšius su meru, jei partija ta pati, pasikviečia urėdą – štai ir kompanija. Jeigu pavyksta pasikviesti prokurorą kokį, tai visai būtų tokia mafija, kuri valdo visą rajoną. Taip ir vyksta.
Meras pasikviečia Seimo narį vienmandatininką ir sako: jeigu tu nori paramos iš manęs per kitus rinkimus, nebalsuok už urėdijų reformą. Meras turi daug administracinių resursų, kuriuos gali panaudoti.
- Jūs pats gal su tuo susidūrėte?
- Ne, aš asmeniškai nesusidūriau, nes aš pats išsikėliau savo kandidatūrą, mane valstiečiai rėmė tik antrame ture. Bet aš esu susidūręs dirbdamas žurnalistu, kad vienmandatininkai labai priklauso nuo mero, urėdų.
- Grįžkime prie Vyriausybės reikalų: išeina, kad S. Skvernelis yra vos ne mažumos Vyriausybės padėtyje, jei jo darbų neremia nei socialdemokratai, nei dalis valstiečių frakcijos?
- Taip, ir kuo toliau, tuo labiau tai matysis. Urėdijos bus rimtas dalykas, taip pat rimtų nesutarimų tarp Vyriausybės ir valstiečių frakcijos kils dėl švietimo reformos.
Galima žiūrėti į detales, bet aš matau vieną dalyką: Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija tampa savo rinkimų programos įkaite.
Tarkime, ūkininkai moka 5 proc. gyventojų pajamų mokestį (įprastai dirbantieji moka 15 proc.). Premjeras S. Skvernelis labai aiškiai buvo pasakęs – visi turi mokėti vienodą pajamų mokestį. Ramūnas Karbauskis gina, sako: jie gauna mažiau išmokų, nereikia jų papildomai apmokestinti, jeigu gaus labai daug išmokų kaip vokiečiai, gal tada reikėtų apmokestinti. Iš esmės prasideda programos tampymas, ji tampa kaip guminė.
Su alkoholio prekybos monopolizavimu vyksta panašiai. Akivaizdu, kad norint sumažinti prekybos tinklą, reikia padaryti daug veiksmų. Kyla klausimas, ar reikia visiems panaikinti leidimus prekybai alkoholiui? O jie išduoti ne metams, o penkeriems, vadinasi, reikia juos visus panaikinti? Tada reikės kažkokias kompensacijas išmokėti, po to kažkam reikės atiduoti prekybą, kad jie galėtų prekiauti. O tai bus pelningas verslas. Ko gero, reikės skelbti konkursą. Vietų bus labai nedaug, bet tai bus pelninga. Prasidės kova dėl įtakos.
Taigi ėjimas į alkoholio prekybos vietų mažinimą yra ilgas procesas. Ramūnas nori, kad tai būtų padaryta jau dabar. Saulius sako: ne, mes negalime šiais metais padaryti, nes procesas yra ilgas.
- Tačiau šiuo atveju tikriausiai premjero įtaka didesnė: jis vadovauja Vyriausybei, kuri ir rengia teisės aktus?
- Taip, bet tada R. Karbauskis beda pirštu į rinkimų programą ir sako: klausyk, premjere, įrašyta čia alkoholio prekybos vietų mažinimas? Tai mažink.
Iš tiesų ta Valstiečių ir žaliųjų sąjungos programa buvo daroma taip: atliekamos žmonių apklausos, išsiaiškinama, kas yra populiaru ir ko visi nori, bei surašoma viskas į programą. Buvo atliktas toks absurdas. Dabar jie tampa to absurdo įkaitais.
Tokių sričių yra ir daugiau. Tarkime, mokesčių sistema. Mokesčių pakeitimai negali įsigalioti šiais metais. Pakeisti gali, bet įsigalioti vis tiek turėtų nuo kitų metų.
Į programą viskas buvo surašyta pagal apklausas, o ne viskas iškart išeina. Aš, pavyzdžiui, neįsivaizduoju, kaip galima į programą surašyti bent tris dalykus, kuriuos įgyvendinant būtina keisti Konstituciją. Tai yra sudėtingas procesas.
Na, negali įsirašyti, kad ketini pakeisti trečdalį Konstitucijos. Tam reikia nacionalinio susitarimo. O ką jie daro? Sako, kad sumažins Seimo narių iki 101. Aš tam pritariu, bet turi dėl to reikia su kitais, o valstiečiai nesitaria.
Dabar akivaizdžiai matosi, kad Konstitucija nebus pakeista, nes nėra politinės valios, nėra sutarimo. Tai kam tokius niekus rašyti į rinkimų programą? Dabar patys tapo pažadų įkaitais.
Bet didžiausiu įkaitu tapo S. Skvernelis, nes frakcijos seniūnas R. Karbauskis visada gali kviesti jį į frakciją ir klausti: premjere, kodėl tas ir tas nedaroma?
Kaip yra su universitetais? Žadėjo mažinti iki 3-5, dabar frakcija nori 6, siekia, kad būtų Panevėžio regioninis universitetas. Norų daug, prasideda pageidavimų koncertas. S. Skverneliui bus labai sunku.
- Ar yra skiriamoji linija frakcijoje tarp remiančių S. Skvernelį ir palaikančių R. Karbauskį?
- Manau, kad labai ryškios skiriamosios linijos nėra. Esama tokių, kurie galbūt labiau remia S. Skvernelį, aš pats irgi labiau gerbiu Vyriausybės vadovą nei frakcijos seniūną, bet kol kas situaciją matyčiau kaip pasakėčioje, kur gulbė, lydeka ir vėžys traukia į skirtingas puses.
Frakcijoje žemdirbiai užsiima savo reikalais, vienmandatėse išrinkti Seimo nariai užsiima urėdijų gelbėjimu, kiti aukštąsias mokyklas gelbėja, bet visi, kurie kažką gelbėja atsimuša į S. Skvernelį: jis sako, atstokit, tai neįmanoma. Frakcijos posėdyje, kai aš dar buvau jos narys, S. Skvernelis yra apie tai šnekėjęs. Sakė: vyrai, Vyriausybės programa yra jau patvirtinta.
O iš frakcijos narių yra pyktis: sako, įsivaizduojat, man ministras telefono ragelio nekelia. Žinau bent porą Seimo narių, kurie nuėjo į ministeriją kažkokių reikalų tvarkyti, ir juos gražiai, bet išvarė. Ministrai, viceministrai, kurie yra nepartiniai, dirba savo darbą ir nereaguoja į pageidavimų koncertus. O Seimo nariai pyksta: kodėl nekelia ragelio, kodėl nešneka, nederina klausimų?
- Jūsų požiūriu, R. Karbauskis kontroliuoja situaciją frakcijoje ar ne?
- Aš manau, kad šiuo metu R. Karbauskis turi svertų pakreipti nuotaikas frakcijoje, kaip jis nori. Tarkime, jis galėtų, jei norėtų, parodyti S. Skverneliui jo vietą, nes jis ministerijų nebekelia į Kauną, jau kažko nebenori daryti. O nepatenkintųjų Vyriausybe tikrai yra: dėl švietimo – yra, dėl universitetų sumažinimo – yra, jie visi spaudžia S. Skvernelį. Dar kiti nepatenkinti dėl urėdų, valstybinių įmonių pertvarkymo, nes yra pora, kurie palaiko gerus ryšius su socialdemokratais.
R. Karbauskis gali arba leisti išskalbti S. Skvernelį, arba neleisti. Nes nepatenkintų Vyriausybe yra daug ir jeigu Ramūnas norės, jis gali leisti, bet gali ir užstoti S. Skvernelį.
- R. Karbauskis nuolat akcentuoja, kad visi juos su S. Skverneliu bando supriešinti, bet jie esą viską vienas su kitu derina. Jūsų nuomone, iš tiesų taip yra?
- Aš manyčiau, kad jie vienas nuo kito laikosi korektiško atstumo. Kaip pavyzdys: abu sėdi frakcijoje šalia. Ramūnas sako: bijokite, čia tuojau persekios visus su dronais. Atsistoja S. Skvernelis: nelakstykite nuo žurnalistų pakampiais, kaip negražiai atrodo, kai kampais visi bėga, bendraukite, šnekėkite su žmonėmis.
Jie kalba visiškai priešingus dalykus, bet tarsi nesipyksta. Tarkime, S. Skvernelis nesako, kad R. Karbauskis neteisus, jis sako savo tiesą.
O balti arkliai vėl laksto: šaukia, kad žiniasklaida neva nupirkta. Vėl Ramūnas savo problemas tapatina su partijos problemomis. Anksčiau irgi buvo taip pat: jeigu jį seka, tai, reiškia, su dronais seks visą partiją. Dabar irgi panašiai: jeigu jį kritikuoja, tai puls visą partiją. Senos dainelės.
- Tai ponas R. Karbauskis gana skausmingai išgyveno G. Kildišienės istoriją?
- Aš manau, kad taip. Net ir paaiškėjus vagystei, G. Kildišienės galėjo likti Seimo nare, jei būtų iškart išplatinusi pranešimą ir pasakiusi, kad buvo gyvenime toks atvejis, būtų paskalbusi save. Bet dėl to nebūtų išmetę. Ramūnas turėjo daug šansų, kad Greta liktų, bet jie darė viską atvirkščiai. Dabar, manau, Ramūnas, tą skausmingai išgyvena.
Gal jis jaučia nuoskaudą, kad aš atsimečiau, kad S. Skvernelis atvirai Gretos ir jo paties neužstojo. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis irgi pasakė, kad jeigu R. Karbauskis mano, kad žiniasklaida veikia prieš jį, tegul jis duoda į teismą, nereikia čia šnekėti apie žiniasklaidos nupirkimą. Akivaizdu, visi mato, kad jei vienam žmogui balti arkliai laksto, kodėl turi kentėti visa partija?
- Kaip vertintumėte konservatorių veikimą: ar manote, kad jie bando padidinti takoskyrą tarp R. Karbauskio ir S. Skvernelio?
- Aš manau, kad jie tą gana atvirai pasako. Iš tiesų, aš tą pripažįstu, jie veikia taip, kad tą takoskyrą padidintų. Kai aš išėjau iš frakcijos, man buvo pasiūlymas ateiti į jų frakciją. Jiems vieno žmogaus trūksta iki opozicijos lyderio, bet aš pasakiau, kad remsiu Vyriausybę, negaliu būti priešingoje frakcijoje.
Esu pats šnekėjęs su Gabrieliumi Landsbergiu, klausiau, kaip jie mato situaciją. Jie iš tiesų, manau, nuoširdžiai parems urėdijų reformą, valstybinių įmonių pertvarką, švietimo reformą. Matau tokį pragmatišką G. Landsbergio žvilgsnį. Aišku, jis tuo pat metu naudojasi situacija, kad skiltų tie du žmonės. Manau, kuo didesnė takoskyra ryškės tarp S. Skvernelio ir R. Karbauskio, tuo daugiau konservatoriai ir liberalai rems S. Skvernelį.
- Jūsų nuomone, ar toks persiskirstymas gali įgyti formalų pavidalą? Na, ar gali pasikeisti valdančioji koalicija formaliai, de jure?
- Aš manau, kad tai išaiškės dar šį pavasarį.
- Kas bus tuo metu?
- Bus pateikta labai daug S. Skvernelio įstatymų. Jei bus pateiktos 3-4 radikalios reformos (urėdijų, valstybės tarnybos, švietimo) ir jei visi tie dalykai Seime bus atmesti, tai aš manyčiau, kad S. Skvernelis pasitrauktų pats iš Vyriausybės vadovo pareigų.
- Premjeras dažnai apie tai kalba, bet nežinia, kaip gali būti elgiamasi realioje situacijoje.
- Aš manau, kad valios jis turi. Kiekvienas atsinešame ką nors iš buvusio darbo. Jis yra buvęs mentas. Tokie sąžiningi mentai iš tiesų mėgsta kalbėti kategoriškai, bet jie savo žodžio paprastai laikosi.
Jeigu R. Karbauskis pasielgs labai radikaliai, įvarys S. Skvernelį į kampą, tai S. Skvernelis pasitrauks. O tada, populiariai kalbant, R. Karbauskio partijai bus šakės.
- Kaip vertinate Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano epopėją, kurioje planas buvo pristatytas frakcijai ir koalicijos partneriams, bet apie jį atsisakyta kalbėti viešai, tada neoficiali versija atsirado viešumoje, premjeras pasipiktino, kad visuomenė iš viso domisi būsimais darbais?
- Man ta situacija su Vyriausybės priemonių planu buvo staigmena. Tiesą sakant, Seimo Ekonomikos komitete mes jau kuris laikas daug dalykų sužinome iš žiniasklaidos, komitetui niekas nieko nepristato. Galbūt panašiai yra su kitais komitetais. Kiek kalbėjau, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai irgi nebuvo surengtas išsamus paaiškinimas, ką rengiamasi daryti. Mes visi laukėme, kad bus pateiktas tas priemonių planas. Ir staiga sužinome, kad ten velnias žino kas ir ką nuo ko nurašė. O rimto priemonių plano kaip ir nėra.