Pirmiausiai noriu pakalbėti apie mokytojus. Taip, aš juos kuo puikiausiai suprantu, nes pats esu ne kartą patyręs, ką reiškia suvaldyti 15-25 mokinių būrį. Bet... Norisi, kad ir kaip absurdiška tai būtų, nors šiek tiek pagarbos ir kad į mokinius reaguotų, kad nebūtų tokio požiūrio: „Aš mokytojas ir aš čia vyriausias“.
Kitas dalykas, neduodantis ramybės visiems Lietuvos moksleiviams – namų darbai. Jų tiesiog PER DAUG! Man tikrai būna sunku, kai prašvitus išvažiuoji į mokyklą, grįžti namo vakare ir vėl sėdi prie namų darbų, o poilsio – jokio... Paskui tik 2 valandą nakties eini miegoti, nes dirbai iki vidurnakčio, o pailsėti nėra kada. Reikia susimąstyti, kad ne jūs vieni užduodate namų darbus, ir kad mokinys dar be jūsų turi begalę darbų (aišku, aš nekalbu apie tuos, kurie nieko nedaro, nes jiems nei mokslai rūpi, nei kas kitas).
Kitas dalykas – vertinimo sistemos bei įvairūs standartizuoti testai. Dabartinės vertinimo sistemos mokiniams kelia didelę įtampą: turi kankintis iki išnaktų, kad išmoktum kokią nors lentelę ar kitą panašų dalyką. Galiausiai ateini į mokyklą, atsiskaitai, ir gauni pažymį. Bet kas iš to? Dažnai pažymys neatspindi tikro žmogaus pašaukimo, pavyzdžiui, talentingas dailininkas nepasinaudos kūno kultūros pamokomis, ar muzikantas – chemija, o štai kuo matematikui naudingos technologijų pamokos? O koks išvis absurdas, kai mes 7-8 klasėse mokomės sudėtingų veiksmų, o užsienio šalyse mokiniai vis dar mokosi 1-5 klasių kursą...
O apie standartizuotus testus... Kam jie reikalingi? Kad įvertintų mūsų išsimokslinimą? Tai išvis nelogiška. Jei mokinys tingi, nesimoko, tai jo ir neišmokysi. Bet kas tada nutinka? Krenta mokyklos vidurkis... Reitingai ir panašiai... O dar blogiau, kad gabūs mokiniai yra taip prigąsdinami, kad dažnai ir suklysta labiau negu tie, kurie nieko nemoka. Tam yra būtinas ir didesnis visuomenės informavimas apie šiuos ir kitus testus. Geriau tikrinti praktines žinias, o ne sąvokas...
Šiuo metu iškilo dar vienas klausimas – moksleivių savivaldos. Daugelyje mokyklų jos yra tik formalumas, ir pagrindinė šių savivaldų funkcija yra organizuoti renginius ir akcijas. Bet niekad nepastebėjau, kad mokyklų savivaldos, o taip pat ir Lietuvos moksleivių sąjunga spręstų aktualiausias moksleivių problemas (pastaroji kažką lyg ir bando taisyti, bet, mano galva, ne iš tos pusės).
Taip pat dar yra šių savivaldų kuratoriai. Ar jie reikalingi? Taip. Bet jų funkcija nėra apibrėžta. Visur pilna įvairių patarimų, kokie turi būti kuratoriai, bet... Būna, kad kuratoriai pasinaudoja šia neribota valdžia ir išnaudoja mokinius. O ir idėjų bei šiuolaikinio suvokimo reikia, tad, mano manymu, kuratoriai galėtų keistis bent kas 10 metų – taip savivaldose bus naujų vėjų...
Ir pabaigai... Dažnai skundžiamės savo mokytojais, tėvais ir valdžia, bet nepagalvojame apie save... Turime suvokti, kad į mokyklą einame ne dėl to, kad reikia (arba dėl tėvų), bet einame dėl to, kad pasiektume ką nors gyvenime... Mes mokomės dėl savęs! Ir jeigu norime, kad mokykla būtų gera vieta visiems, pradėkime keistis nuo savęs. Tada keisis ir kiti...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalyti savo mintimis? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt ir išreikškite savo nuomonę!