Perskaičiusi piktų dėdžių ir tetų komentarus, visų pirma panardžiau po šių komentatorių feisbuko paskyras, iš kurių sužinojau, kur šios personos mokėsi. Kodėl? Na, sakykime, smalsumas nugalėjo. Man knietėjo sužinoti kompetenciją tų, kurie savo komentaruose primygtinai bandė įrodyti, kad jiems buvo lengva mokytis, jie visur spėjo, nors buvo barbės devyndarbės ir mes, dabartiniai vaikai, esame „skysti“, „verkšlenti temokantys vaikiai“, neva per mažai mokomės ir tik daug verkiame. Ai, dar ir laiko nemokame planuoti ir nuolat savo nosis esame sukišę į telefonus. Taigi, štai ką aptikau.
10 proc. komentatorių yra baigę profesinio ugdymo įstaigas ir kolegijas. Mielieji, su visa derama pagarba kreipiuosi į jus – kodėl jūs manote, kad esate pakankamai kompetentingi komentuoti šia tema, jei esate pabaigę „profkę“ ir kolegiją, kurią, kiek teko girdėti iš pirmų lūpų, pabaigti nereikia didelio įdirbio ir pastangų?
Neskubėkite tarškinti savo klaviatūrų, rašydami, kad nieko nežinau ir esu eilinė snarglė ir patarška. Taip, yra sėkmingų, pareigingų žmonių, kurie sąžiningai dirba kolegijose ir profesinio ugdymo mokyklose, jas baigia ir susikuria sau pavydėtiną gyvenimą, bet faktas, kad jose mokytis ir jas baigti yra nepalyginamai lengviau nei gimnazijas ir universitetus, yra nenuginčijamas. O kad taip yra, žino visi, besimokantys mano minėtose įstaigose.
Vėlgi, nesupraskite klaidingai, nieko blogo prieš jus aš neturiu ir gerbiu, bet, mano nuomone, jūs negalite keikti ir į šuns dienas „išdėti“ mūsų, dabartinių mokslo vaikų, jei neavėjote mūsų batų ir nėjote mūsų keliu. Kaip jūs galite teigti, kad žolė pas jus žaliausia, jei nesate kojos iškėlę iš savo teritorijos?
30 proc. kitų komentatorių buvo žmonės, prieš kelis dešimtmečius (ar dešimtmetį) pabaigę mokyklą ir teigiantys, kad jokia čia sistema nesunkėja, mat jų laikais buvo žymiai sunkiau, o mes, veltėdžiai, pripumpuoti teisių ir nebežinantys savo pareigų, tik sėdim tėvams ant sprando ir be telefono nieko nematome. Aš tai vadinu kartų liga.
Į smulkmenas nesigilinsiu, bet žinokite – tai, kad jūs atsivėrėte 2016 m. matematikos brandos egzaminą ir jis jums pasirodė be galo lengvas ir nelygintinas su jūsų laikytų egzaminų sunkumu, nereiškia, kad egzaminas yra mūsų curriculum ir švietimo sistemos atspindys. Ir dabar visi kartu – NĖRA, NĖRA. Taip pat, jūs nesėdite kasdien mūsų pamokose, tiesą pasakius, paskutinį kartą pamokose apskritai sėdėjote gana seniai, tad ir vėl aš trukt už vadžių, prie to pačio – pagal kokius kriterijus jūs lyginate žolę – vieną, kuri seniai šienu virtusi, ir kitą, kurios tik daigeliai dygsta?
20 proc. – studentai, siūlantys net nestoti į universitetus, nes ten bus tik dar baisiau. Bet pagalvojus, kad universitete aš mokysiuosi daugiausiai tai, ko man prireiks ateityje, o ne sėdėsiu keturiuose B lygiuose dėl „bendro išprusimo“, kas, mano manymu, yra tik laiko švaistymas, kažkaip tas universitetas jau nebeatrodo toks „baubas“. Na, prašau, tas nuvalkiotas pavyzdys su matematika. Kur, žmonės, KUR jūs panaudojote realiam gyvenime tuos vektorius? Gal vietoj bendro išprusimo ugdykime žmogiškumą ir padėkime moksleiviams įsipinti į visuomeninį gyvenimą? Klausimas tebūnie retorinis, galite ir neatsakyti.
Dar 20 proc. visų komentarų buvo parašyti emigrantų, skatinančių jaunimą apleisti Lietuvą, nes, kad ir kaip tu čia, vaikeli, besimokysi, vis tiek aukščiau bambos neiššoksi, o štai užsieny – šok iki pat dangaus! Nelaikau savęs patriote, bet neskatinkime to „brain drain“ (angl. smegenų nutekėjimo) dar labiau, kuris ir taip yra labai aktyvus pastaraisiais metais. Bėgimas nuo problemos jos neišsprendžia. Ir žolė žalesnė ten, kur ją laistome, o ne už kaimyno tvoros. Griauti visada lengviau, bet argi lengviau yra geriau?
Buvo keli komentarai, kurie mane išvis pribloškė, nubloškė ir visaip kitaip šokiravo. Nepaisant to, kad rašantis žmogus net nesugeba be klaidų rašyti, jis užtat sugeba tauzyti visiškas nesąmones.
Žodžiu, istorija trumpai: „Jei jau gamtos tau neduota, kam vargsti?“ Čia iš tos serijos „Namų darbai iki 3 val. nakties yra nesąmonė“. Jeigu jūs, gerbiamieji, buvote „vunderkindai“ ir jums užtekdavo „permesti akimis“ informaciją, nereiškia, kad ir kiti tokie yra. Arba jeigu jūs gimėte po sėkminga žvaigžde ir jums visada sekdavosi „kažkaip praslysti“, spėkite ką? Kiti nėra gimę po jokia žvaigžde,tiesa pasakius, mes gimėm po paprasta lempa, kažkurioje iš Lietuvos ligoninių ir vienintelis būdas mums siekti išsilavinimo ir sėkmės gyvenime – daug dirbti.
Dirbame mokykloje iki 15 val., paskui lekiame pas korepetitorius ir grįžę 20 val., o kartais net 22 val., sėdame ruošti namų darbus ir mokytis 3 atsiskaitymams kitą dieną. Tiesa, kalbu apie save ir savo draugus, kurie ruošiasi daug ir sunkiai, nes ten, kur mes norime įstoti, darbo įdėti reik daug ir kruvino. O tokių kaip mes per visą Lietuvą – ne keli ir net ne kelios dešimtys. Vienas, didžiausią įspūdį palikęs komentaras, buvo maždaug tokio turinio: „Nei mokykloje mokiausi, nei universitete, bet abu pabaigiau ir diplomo iš stalčiaus 7 metus neištraukiu.“ Žinokit, aš labai tikiuosi, kad jūsų tas bevertis diplomas niekada dienos šviesos jau ir nebeišvys, o jeigu jau išvys, tai nebus priimtas nei vienoj darbovietėje. Čia tik toks post scriptum.
Žodžiu, gerbiami dėdės ir tetos, savo mažytį samprotavimą užbaigiu visiems gerai žinoma citata iš seno animacinio filmuko „Katinas Leopoldas“: „Vaikai, gyvenkime draugiškai“. Tikiuosi, gavote gero peno apmąstymams – kol jūs mąstysite arba, labai galimas variantas, toliau koneveiksit moksleivius komentaruose, aš einu daryti savo namų darbų. Kaip ten sakoma – geros dienos.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalyti savo nuomone? Rašykite mums el.p. pilieciai@delfi.lt!