- Esate daiktų dizainerė. Ką tai reiškia?

Aš – produktų dizainerė, dirbu vienoje didžiausių dizaino ir inžinerijos studijų Italijoje „Studio Volpi“. Daiktų (produktų) dizaineris kuria objektus, skirtus masinei gamybai, rūpinasi daikto estetika, ergonomika, funkcionalumu bei vartojimu, kartais net rinkodara ir gamyba. Dizaineris siūlo arba apipavidalina verslininko idėjas, ieško įvairių būdų, kaip suteikti daiktui pridėtinę vertę, gerinti kokybę, santykį su vartotoju.

- Papasakokite plačiau apie šią specialybę – kaip atrodo jūsų darbo diena?

Ši specialybė yra tam tikra taikomosios dailės sritis – be kūrybingumo ir išradingumo čia neapsieisi. Taip pat reikia išmanyti daug techninių dalykų: produktų gamybos metodus, medžiagų ypatybes, anatomiją, vartotojų rinką ir kita.

Man labai patinka mano darbas todėl, kad kiekvienas projektas yra skirtingas, atneša naujų iššūkių ir reikalauja mąstyti itin kūrybiškai. Ši veikla toli gražu nėra monotoniška. Vieną mėnesį tenka kurti baldus, kitą – elektronikos prietaisus, trečią – žaislus vaikams.

Taip pat reikia bendrauti su įvairių specialybių žmonėmis: verslininkais, inžinieriais, vadybininkais ar tam tikro amato specialistais. Pavyzdžiui, jei kuri kėdę stomatologijos kabinetui, bendradarbiauji ir su stomatologais, ir su jų klientais. Bet daugiausia laiko praleidžiu biure prie kompiuterio arba piešdama eskizus – ši veikla man be galo patinka, nes yra kūrybiškiausia.
Kartais pasitaiko ir labai neįprastų užduočių, pavyzdžiui, vienoje Milano menų akademijoje dėsčiau trimačių programų kursą.

- Ką kuriate dabar?

Šiuo metu kuriu inovatyvų buitinį kavos aparatą, taip pat svetainės baldus bendrovei iš Kinijos. Rūpinuosi gamybos procesais ir detalėmis tų daiktų, kurie jau sukurti, pavyzdžiui, kavos automatų biurams, gartraukių (kuris ką tik laimėjo prestižinį dizaino apdovanojimą), ledų šaldytuvų prekybos centrams.

- Kokius darbus jau esate sukūrusi ar prisidėjusi prie kūrybos?

Projektai, prie kurių dirbau daugiausia, – kavos aparatai, gartraukiai, vonios įranga, elektrinių dviračių baterija, ekspozicijų stendai, kilimai, sėdmaišiai, plaukų džiovintuvai, sofos, biuro baldai, bilietų pardavimo mašinos Italijos traukinių stotims.

- Kaip vyksta kūrybos procesas? Kas jame svarbu? Kaip gimsta įdomesnių formų nauji daiktai?

Projektas visuomet prasideda nuo pokalbio su klientu: jo vizijos, lūkesčių, strategijų, galimybių analizės ir diskusijos. Paskui susipažįstama su to produkto sritimi, konkurentais, rinka, gamybos procesais. Išanalizavus visus klausimus ir suformulavus tikslią užduotį prasideda kūrybos procesas: ranka piešiami eskizai ir modeliuojama kompiuteriu. Pasitarus su kolegomis, išrenkamos geriausios idėjos ir kuriamos kuo realistiškesnės jų vizualizacijos, vėliau pristatomos klientui.

Svarbiausia šiame procese yra gerai suformuluoti užduotį ir nuolatos turėti omenyje visus jos punktus. Pavyzdžiui, kuriant sofą (kurių ir taip yra milijonai) norisi atrasti ką nors nauja, novatoriška, kas dar nematyta. Galbūt randi tokią idėją, tačiau ją plėtodama supranti, kad gamyba kainuos daug daugiau, nei leidžia kliento biudžetas. Tuomet sumanymas keliauja atgal į stalčių, o prarasto laiko nesugrąžinsi. Tai tokios problemos sietinos su efektyvumu, verslumu.

Naujos formos gimsta kūrybingai jungiant visus užduoties punktus. Pavyzdžiui, bandant atsakyti į klausimą „Kokią pridėtinę vertę gali įgyti gartraukis pritaikius modernias technologijas?“ gimė interaktyvus virtuvės prietaisas, kuris veikia kaip virėjo padėjėjas. Šio gartraukio priekinė dalis yra didelis ekranas, kuriame gaminant maistą galima sekti receptus ir naudoti įvairias kitas funkcijas.

- Kokios kryptys, tendencijos jus žavi?

Asmeniniame gyvenime esu žalioji – kruopščiai rūšiuoju atliekas, iki minimumo esu sumažinusi materialius poreikius, nevalgau mėsos, vartoju tik organiškus, biologiškus produktus ir panašiai. Dirbdama masinės daiktų produkcijos srityje dažnai susimąstau apie savo darbo prasmę ir pasekmes aplinkai. Stengiuosi ir su klientais padiskutuoti, kaip sumažinti negatyvią vartotojiškumo įtaką aplinkai. Galimi keliai – medžiagų pasirinkimas, stiliaus universalumas, mados nesivaikymas, investicijos į kokybę, ilgaamžiškumo siekis.

- Papasakokite, kodėl ir kaip išvykote iš Lietuvos.

Nuo vaikystės puoselėjau aistrą dailei ir gyvenimą siejau su menais. Bręsdama supratau, kad geriausiai man sekasi taikomoji dailė ir įvairios konstrukcijos. Apsvarsčiusi įvairias profesijas, atradau, jog daiktų dizainas – tai sritis, kurioje puikiai galiu susieti kūrybingumą ir loginį mąstymą. Baigusi Kauno dailės gimnaziją išvykau studijuoti į Didžiąją Britaniją, nes jaučiau, jog ši specialybė Lietuvoje yra silpnai išplėtota, tad ieškojau geresnės studijų kokybės.

Studijų metais dalyvavau „Erasmus“ programoje ir praktiką atlikau Italijoje – dizaino tėvynėje. Patekau į labai aukšto profesionalumo lygio dizaino studiją, išmokau daugybės dalykų, o drauge įsimylėjau šią šalį, jos kultūrą, žmones. Todėl po studijų nusprendžiau tęsti karjerą būtent Italijoje. Įgijusi patirties ir įgūdžių, norėjau pasidalyti tuo ir su tėvynainiais, todėl ieškojau dizaino projektų Lietuvoje. Taip susipažinau su įmonėmis EMKO ir „Pušku pušku“.

- Ką kūrėte šiose bendrovėse? „Pušku pušku“ vardas gerai žinomas daugumai lietuvių. Kaip manote, kokia šio prekės ženklo sėkmės istorija?

Su įmone EMKO kūrėme natūralius lininius kilimus, o su „Pušku pušku“ – nestandartinius sėdmaišius. Šiame projekte stengėmės sukurti ką nors nauja sėdmaišių rinkoje. Taip gimė sėdmaišis „Tube“ – unikali audinių dermė, įvairūs spalvų ir stilių variantai, o forma primena standesnį baldą, tačiau minkštumu ir lankstumu suteikia sėdmaišiui būdingą komfortą.

„Pušku pušku“ yra labai ambicinga ir energinga įmonė, nebijanti iššūkių ir motyvuota iš visų jėgų siekti užsibrėžto tikslo, rūpintis savo klientais, pasiūlyti jiems žavius, geros kokybės produktus. Labai malonu dirbti su tokiais energingais žmonėmis.