DELFI skaitytoja Raminta minėtą tekstą pastebėjo nacionalinio Vinco Kudirkos dailyraščio konkurse „Rašom!“. 3-6 klasių moksleiviai, norėdami jame dalyvauti, turi dailiai perrašyti V. Krėvės kūrinį „Antanuko rytas“.
Nors jis ne vienam skaitytojui gerai žinomas iš mokyklos vadovėlių, DELFI parašiusią moterį nustebino dėl intarpų apie tėvus. Kūrinyje kalbama, kaip Antanukas myli močiutę, nes „motutė dažnai Antanuką subara, kai kada net kumštelėja supykusi, o senelė niekuomet jo nenuskriaudžia.“ Savo „tėvelio Antanukas tiesiog bijo. Kodėl, patsai nežino.“
„Man asmeniškai šitam nesibaigiančio smurto kontekste atrodo liūdnai, keistai ir šokiruojančiai toks parinktas tekstas nacionaliniam dailyraščio konkursui. Viena, toks tekstas nenuteikia pozityviai. O blogiausia tai, kad vaikai neturi kritinio mąstymo ir viską supranta tiesiogiai ir betarpiškai. Toks nacionaliniame konkurse pateiktas realybės vaizdavimas gali būti vaikų suprastas kaip priimtina visuomenės norma, o taip būti neturėtų“, – savo mintis dėstė skaitytoja.
Ji rašė suprantanti, kad tai yra „nenuginčijama istorinė lietuvių realybė“, bet turi abejonių, ar visas istorinis ir socialinis paveldas yra vertingas saugoti.
„Manau, visoje lietuvių literatūroje buvo galima rasti tekstą be „baimės tėveliui“ ir „motulės kumščiavimo“, – tekstą pakomentavo skaitytoja.
DELFI kreipėsi į konkurso organizatorius, kurie paaiškino, kad skaitydami kūrinio intarpus, skaitytojai sukėlusius dvejonių, vaikai skaito „ apie meilę savo senai senai senelei“.
„Nacionalinio Vinco Kudirkos dailyraščio konkurso „Rašom!“ praktiškai kiekvienoje lietuviškoje pasakoje, apsakyme galime rasti smurto užuomazgų – juk ir gaidelis su vištyte grubiai pasielgė jai akelę išmušdamas, Eglės žalčių karalienės vyras Žilvinas atplaukia kraujo puta, sielvartaujanti Eglė užkeikia savo vaikus, o kur dar slibinų galvų kirtimai, sulaužytos kalytės kojos ir pan. Tačiau, kai analizuodama jūs matote baimę tėveliui ir motulės kumščiavimus, vaikai skaito apie meilę savo senai senai senelei. Vaikai pasakas, kaip ir daugelį kitų dalykų, mato kitaip nei suaugusieji“, – situaciją pakomentavo UAB „Biuro pasaulis“ Švietimo projektų vadovė Rasa Gruodytė.
Pasak jos, klasikinę literatūrą reikia pažinti.
„V. Krėvė ir jo kūrinys „Antanuko rytas“ – tai literatūros klasika. Jis yra įtrauktas į rekomenduojamų perskaityti kūrinių sąrašą 5 klasės mokiniams. Tai tik patvirtina, kad šį tekstą peržiūrėjo ir analizavo ne viena komisija, jis tinkamas vaikams, nežaloja jų psichikos ar pasaulėžiūros“, – teigia konkurso organizatorė.
Prašome Jūsų – jei esate pastebėję, pasidalinkite jūs nustebinusių ar prajuokinusių lietuviškų kūrinių ištraukomis. Kaip jas vertinate – ar manote, kad vaikams kai kurie kūriniai gali daryti neigiamą įtaką, o gal atvirkščiai, moko gyventi? Siųskite mums savo nuomonę el.p. pilieciai@delfi.lt!
