Vyrauja klaidinga nuomonė, kad yra skirtumas tarp „natūralių“ chemikalų, esančių vaisiuose ir daržovėse, ir sintetinių tų chemikalų variantų.
Maisto produktų spalvose ir skoniuose yra daug chemikalų, kai kurie turi ilgus, baugiai skambančius pavadinimus. Tai reiškia, kad viskas, ką užuodžiame ar ragaujame, yra reakcija į chemines medžiagas, rašoma independent.co.uk.
Pavyzdžiui, kvapą česnakams suteikia chemikalas eugenolis. O cinamonui, kuris yra tam tikrų medžių džiovinta žievė, aromatą suteikia cinamaldehidas.
Taigi tiek natūraliuose, tiek dirbtiniuose skoniuose yra chemikalų. Natūralūs skoniai sukuriami iš visko, ką galima valgyti, t. y. iš gyvūninės ir augalinės kilmės produktų, nors jie ir apdorojami laboratorijose, siekiant suteikti skonių.
Dirbtiniai skoniai gaminami iš nevalgomų dalykų, pavyzdžiui, iš vazelino, kuris perdirbamas į skonio chemikalus.
Kartais cheminiai skoniai gali būti gaminami ir iš natūralių, ir iš nenatūralių šaltinių – galutinė gaunama molekulė yra ta pati, tik skiriasi jos gamybos procesai.
O kam apskritai naudoti dirbtinius skonius? Todėl, kad sintetinius chemikalus dirbtiniuose skoniuose pigiau pagaminti nei rasti natūralių chemikalų šaltinių. Be to, jie potencialiai saugesni, nes buvo išbandyti, naudoti. Jų gaminimas gali būti mažiau žalingas gamtai, kadangi nereikia auginti derliaus ir pan.
Pavyzdžiui, vanilės komponentas suteikia vanilės kvapą ir skonį. Natūralus vanilinas gaunamas iš orchidėjų, kurios auga Meksikoje. Šio natūralaus chemikalo išgavimo procesas labai ilgas ir brangus, taigi mokslininkai sukūrė sintetinį vaniliną laboratorijoje.
2006 m. japonų tyrėja Mayu Yamamoto sugalvojo, kaip išgauti vaniliną iš karvių mėšlo. Harvardo universitetas apdovanojo ją Ig Nobelio premija už šį išradimą.
Dauguma žmonių nesupranta, kad natūraliame maisto skonyje gali būti tiek pat chemikalų, kiek ir dirbtiniame variante. Pavyzdžiui, kokteilyje su dirbtiniu braškių prieskoniu (greitojo maisto restorane) yra beveik tiek pat cheminių medžiagų, kiek šviežiose braškėse.
Vynuogių prieskonis išgaunamas iš chemikalo mėlynose vynuogėse, ne žaliose ar violetinėse, kurių perkame parduotuvėse. Todėl gaminiai su dirbtiniu vynuogių skoniu (saldainiai, gėrimai) yra violetinės spalvos, parduotuvėje perkamų vynuogių skonis – visiškai kitoks.
Kai kurie natūralūs skoniai gali būti pavojingesni už dirbtinius. Migdolų prieskonyje gali būti cianido arba benzaldehido pėdsakų. Todėl detektyvuose, jei auka kvepia migdolais, įtariama, kad ji nunuodyta kalio cianidu.
Žalios sojų pupelės, iš kurių gaminamas sojų padažas, yra toksiškos. Pramoninis sojų padažas gaminamas iš hidrolizuoto išrūgų baltymo, o ne iš virtų sojų pupelių.
Žmonės nerimauja dėl mononatrio glutamato ir pan. chemikalų, kurių dedama į produktus. Bet paaiškėjo, kad galvos skausmas ir mononatrio glutamatas nėra susiję – tyrėjų nuomone, pavalgius kiniško maisto gali įsiskaudėti galvą dėl didelio kiekio cukraus.
