Išgirdęs, kiek kainuos pakeisti užtrauktuką, nepatikėjo

Gyventojų pasipiktinimas didėjančiomis kainomis neaplenkė ir siuvimo bei drabužių taisymo paslaugas teikiančių įmonių, tačiau šio verslo atstovai aiškina, kad kainos kilo ne tiek ir daug, o daugiausiai tai lėmė medžiagų brangimas.

„Kainas reguliuoja laisva rinka, ir tai puiku. Bet kokio žvėriškumo turi būti paklausa, jei už pasiūlą prašo 25 eurų? Konkrečiau – kišenės dydžio siuvykloje Vilniuje tiek kainuoja pakeisti moksleiviškos kuprinės užtrauktuko galvutę. Pati kuprinė kainavo berods 20 eurų“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė žurnalistas Liudas Dapkus.

Drastiškai brango užtrauktukai?

Įmonės „Rūbana“ vadovė Daiva Puodžiūnienė sako, kad kainos kilo visur, todėl per daug piktintis nereikėtų. O drabužių taisymo sektoriuje daug lėmė gerokai brangusios medžiagų kainos.

„Kalbant apie užtrauktukus, sagas, kas pusę metų nuo euro įvedimo medžiagų kaina auga po 10 – 15 proc. Pats gamintojas kelia kainas, todėl ir mes priversti kelti kainas“, – sako Daiva Puodžiūnienė.

Tuo tarpu siuvimo, drabužių taisymo ir siuvimo kursus organizuojančios įmonės „IGSI...“ direktorius Paulius Važgauskas stebi dar didesnį kainų augimą.

„Darbo jėga pabrango, tad siuvimas ir taisymas automatiškai pabrango. Kas liečia audinius, visus aksesuarus ir visą kitą, labai jaučiasi pabrangimas, kas buvo po litą, dabar yra po eurą.

Jeigu žmogus atneša taisyti arba siūti, mes iškart sakome, kad vien detalės labai pabrangę, užtrauktukas, saga ar kiti dalykai. Žmogus tą supranta, bet jis nelabai turi iš ko rinktis, tokia yra situacija“, – tikina P. Važgauskas.

Medžiagų kainų brangimą stebi ir „Investvega“ vadovas Algirdas Kvasys, jis pritaria, kad taisyti drabužius dėl to tapo labai brangu: „Kai pasižiūriu, ypatingai gobelenai, dirbtinės odos stiprokai pabrango. Seniau litais metras kainavo iki 10 litų, o dabar ta pati medžiaga kainuoja 8 – 11 eur.“

Tačiau išgirdęs, kad už užtrauktuko įsiuvimą prašoma 25 eurų, ilgametę patirtį turintis siuvėjas A. Kvasys nusikvatojo: „Čia labai nenormalu, už tiek galima visą kuprinę padaryti. Manau, mūsų mažesni siuvėjai žiūri pagal užsienio kainas. Vokietijoje įsisiūti užtrauktuką kainuoja 20 eur., pas mus Klaipėdoje 15 eur. Kainos nesuprantamai užkeltos.“

Vis dėlto 23 siuvyklas visoje Lietuvoje valdanti įmonės „Linos artelė“ savininkė Lina Liutkevičienė tokio ženklaus kainų augimo sako nepastebinti, anot jos, siuvimo priedai brango maždaug 10 proc., audiniai kiek daugiau.

„O dėl vertinimo brangu – dar galima diskutuoti. Žmogui, nusipirkusiam kuprinę už 50 eurų, 25 eurai už užtrauktuko įsiuvimą, žinoma, bus brangu, tačiau ar pigiau tai pasidaryti pačiam? Taip, jei turi tinkamą užtrauktuką, siuvimo mašiną, įgūdžius ir laiko.

Tačiau labai retai klientas turi visą šį rinkinį, o juk paslaugos kainą ir sudaro skirtingos sudedamosios: medžiagos, priedai, siuvėjos laikas, siuvimo įrengimų amortizacija. Taip pat vertėtų nepamiršti, kad siuvėja – specialistė, kuri siuva kasdien, ir dažniausiai daug metų, taigi ji tai padarys geriau“, – tikina L. Liutkevičienė.

Susisiekus su viena iš didžiausių Lietuvoje siuvimo reikmenimis prekiaujančios įmonės „Danesa“ vadovu Vidu Diržiu, jis tikino, kad bent jau jie kainų ženkliai nekėlė, todėl tokie siuvėjų pasisakymai nėra pagrįsti.

„Negaliu kalbėti už visus, nežinau, iš kur jie perka audinius, gal kitur išaugo kainos, bet ką mes vežam iš Italijos, Lenkijos, pabrangę tik vos vos“, – sako V. Diržis.

Verslininko žodžius iš dalies patvirtina ir Statistikos departamento informacija, siuvimo medžiagų kainos įvedus eurą praktiškai nesikeitė, tiesa, nemažas šuolis stebėtas praėjusiais metais.

Mažų kainų vaikytis nederėtų

Vis dėlto interneto forumuose diskutuojantys žmonės pasakoja istorijas, kaip jie vaikydamiesi žemų kainų skaudžiai nukentėjo.

„Asmeniškai, aš nebepasitikiu pigiomis siuvyklomis. Buvau nunešusi palenkti kelnes, pasiaurinti šiek tiek. Nusivyliau. Negražiai padarė, atmestinai. Net paprasčiausius pagalvės užvalkalus kaip pasiaurino pagal duotą pavyzdį, tai tik išmesti liko, nes tiko nebent tik lėlės pagalvei.

O kitur yra brangesnė siuvykla, bet moterys tikrai moka savo darbą ir patarti gali. Žinoma, kaina lyginant su pirma siuvykla, vos ne dviguba, bet jei reikia kokybes, tai...“, – patirtimi forume dalinasi moteris.

L. Liutkevičienė pritaria, kad į pirmą pasitaikiusią siuvyklą drabužių nešti nederėtų, nors pasirinkimas ir yra labai didelis.

„Drabužių siuvimo ir taisymo rinkoje konkurencija pakankamai didelė – praktiškai kiekviename didesniame ar mažesniame prekybos centre yra šių paslaugų teikėjas. Taip pat – miegamųjų rajonų daugiabučių pirmuose aukštuose, judresnėse pėsčiųjų praeinamose miesto centrų gatvėse.

Kainos, priklausomai nuo siuvyklos vietos ir siuvėjų kompetencijos, gali skirtis ir kartais. Kad paslauga būtų suteikta kokybiškai ir gerai, reikalingi ir tinkami siuvimo įrengimai, kokybiški siūlai, užtrauktukai ir kiti priedai. Visa tai kainuoja“, – sako L. Liutkevičienė.

Tuo tarpu D. Puodžiūnienė pastebi naują tendenciją – daug žmonių pradėjo skambinti ir klausti kainų iš anksto, tad galima spėti, kad žmonės jautriau pradėjo žvelgti į kainą.

Deja, telefonu kainą verslininkė įvardinti gali retai: „Kaina dažniausiai yra nuo iki, nes nematęs situacijos konkrečios kainos nepasakysi“.

Sunkūs laikai

Paklausus, ar po euro įvedimo nepadaugėjo klientų, galbūt žmonės ne taip drąsiai išmeta drabužius, o juos dažniau neša taisyti, D. Podžiūnienė teigia, kad taip tikrai nėra.

„Kadangi kaina po euro yra pakilusi, dabar nedėkingas etapas. Nes visur, kiek žinau, yra sumažėjusios apyvartos, lyginant su praėjusiais metais. Ir apyvartos mažėja dėl euro, ne dėl konkurencijos“, – konstatuoja D. Podžiūnienė.

Tą patvirtina ir L. Liutkevičienė – po euro įvedimo klientų srautas sumažėjo, tačiau bent jos įmonei klientų netrūksta.

„Kadangi mūsų salonai įsikūrę prekybos centruose, klientų visada sulaukiame daug. Iškart po euro įvedimo gal šiek tiek sumažėjo srautas, tačiau tikrai ne daug.

Didžioji dalis klientų ateina įsigiję naujus drabužius, kuriuos reikia pritaikyti jų figūrai, bet nemažai sulaukiame ir su jau dėvėtais drabužiais, kuriuos nori vėl išsitraukti iš spintos“, – pasakoja L. Liutkevičienė.

P. Važgauskas taip pat sakė, kad didesnio kliento srauto tikrai nėra, tiesa, pas jį į siuvimo kursus ateina žmonių, kurie nori patys išmokti taisyti rūbus.

„Atėjus eurui situacija pasikeitė, žmonės kitaip pradėjo į viską žiūrėti ir pradėjo daugiau patys taisyti ir siūti, mes pačių paslaugų kainos labai šoktelėjo. Žmonės pradėjo skaičiuoti, kas labiau apsimoka“, – sako P. Važgauskas.

Be to, pašnekovas pridūrė, kad turbūt būtų sunku išsilaikyti, jei jo įmonė teiktų tik siuvimo paslaugas: „Bet mes siuvame savo kolekcijas, individualius užsakymus, organizuojame siuvimo kursus ir teikiame taisymo paslaugos. Dirbame plačiai dėl to ir pavyksta išgyventi“.