„Kiekvienas žmogus gali labai daug pasirinkdamas gyvenseną. Žmogus gali nuspręsti mesti rūkyti, imtis aktyvaus gyvenimo būdo, pagaliau – dalyvauti profilaktinėse patikros programose. Taip išvengtume net pusės visų susirgimų“, - įsitikinęs Nacionalinio vėžio instituto direktorius prof. Feliksas Jankevičius.
Tiesioginėje DELFI TV konferencijoje susirinkę specialistai atsakė į svarbiausius skaitytojų klausimus ir paaiškino, ar galime tikėtis diagnozę įžvelgti paprasčiausiame kraujo tyrime.
Pokyčiai – mūsų rankose
Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui prof. Sonata Jarmalaitė konferencijoje antrino direktoriui – mūsų gyvenimo būdas gali mus apsaugoti nuo onkologinės ligos diagnozės.
„Gyvenimo būdas lemia iki 80 proc. visų susirgimų rizikos. Dar 20 proc. lieka natūralios taršos, spinduliuotės, įvairių kancerogeninių medžiagų poveikiui. Tad pagrindinis būdas nesusirgti vėžiu yra paprastas – pačiam sau nekelti žalos“, - sakė S. Jarmalaitė.
Per dieną – bent 600 g vaisių ir daržovių, nerūkyti (ir nebūti greta rūkančiųjų), aktyvus gyvenimo būdas – paprasti, tačiau itin veiksmingi patarimai.
„Yra moksliškai įrodyta, kad organizmas, kuriame yra daugiau riebalų, pasigamina daugiau prokancerogeninių medžiagų“, - pabrėžė gydytoja genetikė.
Vėžys – ne nauja liga
Dar Egipto mumijose rasti pakitimai panašūs į kaulo sarkomą, veido kauluose randamos angos atitinka gerklės ir kaklo vėžio sukeliamus pokyčius. Lisabonos nacionaliniame archeologijos muziejuje kompiuterinės tomografijos metodu ištyrus 285–30 m. pr. m. e. datuojamą senovės Egipto vyro mumiją, dubens kauluose ir stuburo slanksteliuose buvo nustatyti pakitimai, būdingi prostatos vėžio metastazėms. Panašus radinys 2007 metais aprašytas ir Sibire rasto 40–50 metų amžiaus vyro kauluose.
Tai yra atsakymas skeptikams, besiskundžiantiems, kad vėžys – tik šių laikų problema, esą „mūsų seneliai šia liga niekada nesirgo“. S. Jarmalaitės teigimu, svarbu suvokti, kad onkologinė liga yra senėjančios visuomenės prakeiksmas.
„Mutacijos linkusios kauptis per visą mūsų gyvenimą. Kuo ilgiau gyvename, tuo daugiau šio blogio mūmyse susikaupia. Be to, senėjančios ląstelės praranda regeneracines savybes, apsauginės funkcijos nebe tokios efektyvios. Todėl šiandien daugelio lokalizacijų vėžiai diagnozuojami vėlyvo amžiaus žmonėms. <...> Tačiau reikia pabrėžti, kad vėžys vis dažniau yra išgydomas kaip ir kitos lėtinės ligos. Žmonės suserga, pagyja ir toliau ramiai gyvena“, - sakė NVI direktoriaus pavaduotoja mokslui.
Renesanso laikotarpiu olandų gydytojai Zacutus Lusitani ir Nicholas Tulp iškėlė infekcinę vėžio teoriją. Jie manė, kad vėžys gali būti užkrečiamas, kadangi pastebėjo, jog kai kuriose šeimose krūties vėžys moterims diagnozuojamas kur kas dažniau. Šiandien žinoma, kad tai lemia paveldimi faktoriai ir tam tikros genų mutacijos, tačiau tuo metu ši teorija buvo gana įtikinanti ir kai kur išliko iki XVIII amžiaus pabaigos.
Paradoksalu, tačiau Lietuvoje vis dar gajus mitas, kad vėžys yra užkrečiamas.
„Praėjusią savaitę dalyvavau laidotuvėse. Giminaitė skambino ir sako – juk jai vėžys buvo, kam eini, užsikrėsi. Ar išties galima?“, - konferencijoje stebėjosi skaitytoja Olga.
Toks klausimas S. Jarmalaitės nenustebino – jį profesorė girdi nuo tada, kai pradėjo darbą šioje srityje.
„Vėžys nėra užkrečiama liga. Kaip biologai sako, kiekvieno liga yra ypatinga, unikali. Sergančios giminaitės lankymas turėtų būti šventa pareiga ir to baimintis tikrai nereikėtų“, - nuramino ji.
Sritys, kur stebimas didžiausias proveržis
Keturiose profilaktinėse patikros programose dėl vėžio dalyvauja tik maždaug penktadalis tų gyventojų, kuriems yra skirtos šios programos. Daugelis netiki, kad Lietuvoje taikomas pažangus gydymas. Nacionalinio vėžio instituto direktorius prof. Feliksas Jankevičius patikino, kad mūsų šalyje yra stengiamasi adaptuoti pačius naujausius atradimus.
„Ypatingai daug progreso – taikinių vaistų srityje, pacientų onkologinį gydymą personalizuojame. Tiesa, šių naujų vaistų kelias iki klinikų galėtų būti greitesnis“, - vylėsi F. Jankevičius.
Profesoriaus teigimu, vienos tabletės visoms vėžio lokalizacijoms gydyti nėra ir vargu ar kada bus.
„Vieni vėžiai jautresni spinduliam gydymui, kitų lokalizacijų navikai „pasiduoda“ tik chirurginiam gydymui, treti puikiai reaguoja į chemoterapiją. Šiandien turime naują proveržį biologinio gydymo srityje“, - aiškino pašnekovas.
NVI Krūties chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas prof. Valerijus Ostapenko papildė, kad būtent krūties vėžio gydyme šiuo metu yra pasiekti bene geriausi rezultatai. Jo teigimu, kai jis pradėjo darbą prieš 40 metų, vienintelis gydymo būdas buvo – skalpelis.
„Krūties vėžys dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje ir pasaulyje, tačiau anksti diagnozavus ligą, turime gerus gydymo rezultatus. Todėl labai svarbu, kad motrys laiku kreiptųsi į gydytojus, nenumotų ranka į bet kokius neįprastus simptomus ir įprastų pasitikrinti profilaktiškai. Pagal prevencinę programą atlikus mamogramas, neretai nustatomi nulinės stadijos pakitimai, kurių pati moteris nejaučia. Tokiais atvejais gydymas būna mažiau agresyvus, o gydymo rezultatai – puikūs. Taip pat džiaugiamės nustatę neapčiuopiamus ankstyvųjų stadijų navikus, kuriuos pati moteris apčiuoptų tik po keleto metų. Tad prevencinės programos leidžia nustatyti ikivėžinius arba ankstyvųjų stadijų vėžinius pakitimus, kurių gydymas daug paprastesnis, o gydymo rezultatai labai geri“, - sakė jis.
Profesorius džiaugėsi, kad šiandien technologijos padeda aptikti vos vieno ar kelių milimetrų onkologinius pakitimus.
„Todėl šiandien tausojančių operacijų, kai išsaugoma krūtis, skaičius padidėjo net 60 proc.“, - džiaugėsi jis.
Vėžio pėdsakai – kraujo laše?
Visų svajonė – pirmuosius onkologinės ligos pėdsakus aptikti paprasčiausio kraujo tyrimo metu. Apie tai konferencijos metu klausė ne vienas skaitytojas.
Specialistai aiškino, kad vėžio ląstelės intensyviau gamina tam tikras baltymines medžiagas, kurių sveiko, nesergančio organizmo ląstelės gamina labai nedaug. Šias medžiagas, atlikus tyrimus, galima aptikti kraujyje. Jos vadinamos vėžio žymenimis.
Sveiko žmogaus kraujyje aptinkami nedideli kiekiai įvairių vėžio žymenų. Sergant vienokiu ar kitokiu vėžiu, jo ląstelės ima intensyviai išskirti atitinkamus vėžio žymenis, tuomet kraujyje jų aptinkama daugiau – lygis viršija normalų.
Vėžio žymenų lygis kraujyje gali padidėti sergant ne tik onkologinėmis ligomis, bet ir kai kuriomis kitomis nepiktybinėmis ligomis ar gerybiniais navikais.
Kartais ir sergant vėžiu navikas negamina vėžio žymenų, kraujyje jų lygis nebūna padidėjęs.
Labai svarbu žinoti, kad vėžio diagnozei nustatyti nepakanka fakto, kad paciento kraujyje padidėjęs vieno ar kito vėžio žymens kiekis. Gal žymens kiekis padidėjo ne dėl vėžio, bet dėl kitos priežasties ir priešingai – žmogus gal jau serga vėžiu, o žymens kiekis kraujyje – nepadidėjęs. Todėl, aptikus padidėjusį kokio nors žymens kiekį kraujyje, galima tik įtartivieną ar kitą piktybinę ligą, kurios buvimą būtina įrodyti atlikus kitus reikiamus tyrimus.
„Vien tik kraujo tyrimas neatskleis visos situacijos, bet gali nukreipti, paskatinti darytis išsamesnius tyrimus“, - sakė Nacionalinio vėžio instituto vadovas, patardamas visada kreiptis į savo šeimos gydytoją ir drauge ieškoti pirmųjų ligos požymių.
„Mes labai svajojame apie ateitį, kai turėsime genetinius testus, kurie kraujyje „pagaus“ pavienę vėžinės ląstelės molekulę ir tada tiksliai pasakys apie ligą“, - vylėsi ir genetikė S. Jarmalaitė.
Daugiau apie tai, kaip galime sumažinti savo riziką susirgti vėžiu, ką valgyti, o ko ne – įdomios konferencijos įraše:
Šis straipsnis yra socialinės akcijos „Kylame į kovą su vėžiu“, kurį inicijavo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija kartu su Delfi, dalis. Plačiau apie akciją čia.
