2+1
Skandinavai jau ne vienerius metus taiko puikiai pasiteisinusią sistemą „2+1“. Tai toks kelio tipas, kai nutiesiamas iš viso trijų eismo juostų kelias, o kas keliolika kilometrų keičiamas juostų skaičius kiekviena kryptimi.
Tarkime, 10 km viena kryptimi veda dviejų eismo juostų kelias, tada jis susiaurėja iki vienos, o po 10 km vėl išplatėja iki dviejų eismo juostų. Taip suteikiama galimybė saugiai ir be išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą apvažiuoti lėtesnes transporto priemones.
Į DELFI kreipėsi skaitytojai, kurie piktinasi, kad tokia elementari sistema nebuvo pritaikyta minėtame „Via Balticos“ ruože.
- Kodėl statant kelią iškart netaikyta sistema „2+1“?, – DELFI paklausė Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo Egidijaus Skrodenio.
– Tas kelias statytas pakankamai senai – prieš 10-15 metų. Tai senas ruožas. Gal tuomet buvo toks supratimas ir tokie standartai.
- Kai kelias pakankamai platus (9-11 m) vairuotojai neretai iš dviejų eismo juostų padaro tris.
– Lenkiškoji vairavimo patirtis buvo persimetusi ir į Lietuvą, tai tokiuose keliuose važiavo trimis ar net keturiomis juostomis. Tikrai taip važiuoja: kam teko važiuoti per Lenkiją, tiems teko tai patirti. Paskui patys lenkai matydami, kas vyksta, ėmėsi daugybės veiksmų, kad automobiliai nevažiuotų kelkraščiais.
Bet, tarkime, latviai naujai tokį kelią su pusantrinėmis juostomis nusitiesė nuo Rygos Estijos link. Leidžiama važiuoti 100 km/val. ir ragina pasitraukti į šonus, kad per vidurį galėtų lėkti.
- Bet kas atsitiks, jei tokį manevrą atliks priešpriešiais važiuojantys automobiliai?
– Tada įvyksta tos avarijos. Aišku, tokių sprendimų šiuolaikiniame pasaulyje jau nebereikėtų taikyti. Su šiuo keliu, kuris yra nuo Panevėžio iki Latvijos sienos, mes kai kuriose vietose eksperimento tvarka esame įdiegę „1+1“ tipo. Tai reiškia, kad vidurį išfrezavome, išdažėme raudonai.
Dviejų kilometrų bandomojoje atkarpoje įrengti ir atitvarai, kad nebūtų išvažiavimo į priešpriešinę juostą.
Problema ta, kad tas kelias eina per pakankamai apgyvendintą teritoriją. Tai reiškia, kad žmonėms reikia į kiemus pasukti, o alternatyvių kelių nėra. Tai žmonės ir dviračiais, ir pėsti, ir autobusais, ir traktoriais, ir žemės ūkio technika, ir tranzitas – visi važiuoja tuo pačiu keliu. Mes tada girdime nusiskundimus dėl atitvarų, kad lengviesiems automobiliams ar sunkvežimiams reikia paskui traktorių važiuoti ir negali aplenkti per tuščią priešpriešinę eismo juostą. Vairuotojus tai erzina. Na, bet jau geriau susierzinę, tačiau gyvi žmonės.
Bet mes negalime padaryti daug tokių ruožų, nes žmonės negali į kiemus pasukti. Tai mes stebime ir todėl jie vadinami bandomaisiais ruožais.
Dabar mes daug pastangų ir laiko investavome į tai, kad pasirengtume projektinius sprendinius visam ruožui nuo Panevėžio iki Latvijos sienos pagal sistemą „2+1“ su sujungiamaisiais keliais. Viskas yra padaryta. Jeigu tik būtų skirti pinigai, tai mes galėtume skelbti konkursus ir tą visą kelią transformuoti į skandinavišką „2+1“ tipo kelią su visa infrastruktūra vietiniam eismui.
- Minėjote, kad atliekama eilė bandymų. Ar nemanote, kad bandymai nėra teisingi, jei nuolat įvyksta skaudžios nelaimės?
– Bet tas bandomasis ruožas ir yra gerinantis situaciją. Bandomieji ruožai riboja išvažiavimą į priešpriešinę eismo juostą. Tas kelias buvo pastatytas toks platus, nes buvo galvota apie magistralę ir kad bus po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi. Greičiausiai taip ir buvo galvota, bet mes matome, kad tie srautai per Nepriklausomybės istoriją tiek neišaugo, kad reikėtų tikros magistralės. Ten tikrai nėra dideli srautai. Didžiausia problema – labai skirtingas srautas. Pavojingiausiose vietose mes ir įdiegėme eksperimento tvarką, kad nebūtų lenkimų.
- Kelias pakankamai platus, kad būtų iškart galima padaryti sistemą „2+1“. Tuomet būtų išvengta „lenkiško“ stiliaus eismo.
– Viskas tai yra padaryta (ant popieriaus – DELFI), bet mus riboja pinigai. Mes esame pasiruošę.
Žinote, „Via Baltica“ yra 276 km ir tai maršrutas per visą Lietuvą. Visgi lyginant situaciją atskirose atkarpose (Lenkijos siena – Kaunas – Panevėžys – Latvijos siena), pats pavojingiausias ir didžiausias eismo srautas yra būtent tam ruože nuo Kauno iki Marijampolės ir nuo Marijampolės iki Kalvarijos pasienio posto. Visais atžvilgiais. Ten ir srautai didesni dvigubai nei visose kitose „Via Balticos“ atkarpose, ir pavojingumas, ir eismo įvykiai. Ten statoma automagistralė ir mes tikimės 2018-2019 metais pabaigti magistralę iki Marijampolės.
Labai aktyviai dirbame su specialiuoju planu, kad kiek įmanoma greičiau padarytume specialų planą ir žemės paėmimą, ir techninį projektą, ir galų gale pastatytume ruožą nuo Marijampolės iki Kalvarijos. Tikslas yra 2020-2022 metai. Visos pajėgos ir pinigai ten, o jų – trūksta.
Nuo Kauno iki Panevėžio yra rengiami specialieji planai ir žemės paėmimo procedūros. Rengiami techniniai projektai „2+1“ keliui. Manome, kad tokio tipo kelias iki 2040 metų tikrai gali tarnauti.
Tada Panevėžio aplinkkelis. Dabar yra pirkimo procedūros praėjusios pirmojo 11 km ruožo atkarpai. Rangovai padavė į teismą kitus rangovus, tai laukiame teismo nutarties ir pavasario pradžioje galėsime pradėti vykdyti darbus paverčiant kelią į „2+1“.
Per pirmą ketvirtį paskelbsime kito 11 km ruožo nuo Šiaulių sankryžos iki vadinamosios Ūtos sankryžos, kur bus turbožiedas. Tai 2018 metais visas Panevėžio aplinkkelis tikrai bus „2+1“.
Nuo Panevėžio iki Latvijos sienos viskas parengta. Tiesiog trūksta pinigų. Kai bus numatyti pinigai, tai mes iš karto pertvarkytume į „2+1“. Dabar viskas kas vyksta, vyksta labai pigiomis ir greitomis priemonėmis, kad pagerintume situaciją. Patys puikiai suprantame, kad jau yra reikalingi kardinalūs sprendimai.
