Trimačiai spausdintuvai buvo išrasti dar 1980 metais, tačiau pastarųjų metų technologinis proveržis juos pavertė nebe mokslinės fantastikos, o potencialiu kasdienės buities elementu. Jeigu pramoniniai metalo ar plastiko spausdintuvai kainuoja per 100 tūkst. eurų, parduotuvėse siūlomi staliniai, vos po 300 eurų kainuojantys įrenginiai. Ko gero, pastaruosius galima sulyginti su skaitmeniniais fotoaparatais prieš 20 metų, kurie buvo brangūs ir kokybe neprilygstantys juostiniams. Tačiau dabar juostiniai fotoaparatai tapo muziejine vertybe, o skaitmeninius fotoaparatus rasime beveik kiekvieno iš mūsų kišenėje, integruotus mobiliuosiuose telefonuose.
To paties derėtų tikėtis ir iš trimačių spausdintuvų. Na, kišenėse jų nenešiosime, bet buityje ar darbe prireikus specifinio įrankio, jį atsispausdinsime, internetu atsisiuntę reikiamą trimatį jo modelį. Jau dabar internete siūlomi šimtai tūkstančių (o gal ir daugiau) įvairiausių objektų modelių.
Spausdintuvai sprendžia sandėliavimo klausimą
Šįkart mes trimatį spausdinimą prisiminėme dėl jo suteikiamos unikalios galimybės greitai atsispausdinti vieną ar kelias reikiamas atsargines detales. Pavyzdžiui, „Daimler“ koncernas siekia savo klientams pasiūlyti visų, šiandien eksploatacijoje esančių, transporto priemonių detales. Pabandykite įsivaizduoti, kiek tokių detalių susidarė per antrą šimtmetį skaičiuojančios kompanijos veiklą ir tada pabandykite įsivaizduoti, kokio dydžio sandėlių reikia joms laikyti. Tai – nekalbant apie seniems modeliams skirtų detalių gamybai reikalingą įrangą: formas, stakles ir kitką.
Vokiečiai paprasčiausiai keliose, skirtinguose žemynuose esančiose gamyklose, įsirengė pramoninius trimačius spausdintuvus ir jais gali per dienos laikotarpį atspausdinti beveik bet kurią reikalingą detalę. Žinoma, lyginant su tradicinėmis technologijomis, jos savikaina gali būti brangesnė, bet tai leidžia atsisakyti milžiniškų sandėlių. Be seniems modeliams skirtų detalių, „Daimler“ jau kurį laiką spausdina įvairias plastikines sunkvežimių apdailos dalis. Panašią schemą naudoja ir daugiau transporto priemonių gamintojų. Pavyzdžiui, „Audi“.
Trimačiai spausdintuvai gali atspausdinti beveik bet ką. Pavyzdžiui, „Renault Trucks“ atspausdino detales savo 4 cilindrų DTI 5 „Euro6“ varikliui. Kol kas tai – tik eksperimentas, tačiau ateityje ketinama spausdinimą naudoti kaip nuolatinį variklių gamybos procesą. Varikliui buvo atspausdintos tokios detalės, kaip švaistikliai ir skirstymo velenų guolių antdėklai. Naujoji technologija leido net ketvirtadaliu sumažinti bendrą keturių cilindrų variklio svorį. Gamintojai skelbia, kad trimačiu spausdintuvu pagamintos detalės patvarumu nenusileidžia tradicinėms, nė kiek nenukenčia ir paties variklio eksploatacinės savybės.
Šios technologijos galimybes gerai iliustruoja faktas, jog švediškų superautomobilių „Koenigsegg“ pasaulyje neprilygstamas santykinės galios, variklio efektyvumo ir dinamines savybes leidžia pasiekti atspausdinta turbina. Nauja technologija leidžia sukurti gaminius, apie kuriuos iki šiol buvo galima tik pasvajoti. Belieka pridurti, kad trimačius spausdintuvus turi visos „Formulės 1“ komandos. Ir jais labai intensyviai naudojasi!
Sprendimas daugybėje situacijų
Akivaizdu, kad trimatis spausdintuvas praverstų bet kuriame garaže. Jis netgi galėtų globaliai keisti detalių kainodarą, sumažindamas deficitą, leisdamas išvengti logistikos ir sandėliavimo kaštų.
Kiekvienas, kas kada nors pirko naujas detales savo transporto priemonei, turėjo išgyventi pasipiktinimą dėl gamintojų gebėjimo už paprastą plastmasinį niekutį lupti protu nepaaiškinamus pinigus. Na taip: kai kurių detalių sukūrimas reikalauja ypatingų žinių, technologijų, žaliavų, todėl jų aukšta kaina nesunkiai argumentuojama. Bet taip būna ne visada.
Galima ir kita situacija: susidėvi valytuvo mechanizme esantis dantratis. Jį būtų galima nesunkiai pakeisti, bet dantratis atskirai neparduodamas ir dėl jo vieno tenka pirkti visą naują ir brangų mechanizmą su visu elektros motoru. Tuo tarpu atspausdintas naujas dantratis leistų toliau naudotis visu mazgu.
Dar viena problema, kurios padėtų išvengti spausdintuvas – nereikėtų ilgai laukti, kol užsakyta detalė bus atvežta į detalių parduotuvę arba servisą.
Dar teks palaukti
Mintis, kad detalių parduotuvėje pirkėjo užsakytą detalę galima atspausdinti vietoje, išvengiant užsakymo administravimo, logistikos ir sandėliavimo kaštų, nėra nauja. Tai atrodo tarsi panacėja, bet kol kas ją stabdo du dalykai: trimačiai spausdintuvai vis dar yra labai brangūs, o spausdinamiems gaminiams būtini jų trimačiai modeliai. Ir jeigu spausdintuvai vis pinga, trimačių gaminių modelių sukūrimas išlieka brangus.
Trimačio spausdinimo paslaugas teikiančios bendrovės „Smart Factory“ pardavimų vadybininkė Aistė Lukšaitė sako, kad būtent trimačio modelio sukūrimas gali būti brangiausias detalės gamybos etapas. „Klientai gali atnešti kad ir sulūžusią detalę – mes, panaudodami specialius skenavimo įrenginius, turime galimybę sukurti sveikos detalės trimatį modelį, tačiau daugumoje atvejų tai nepateisins galutinės detalės kainos, nors jos spausdinimas gal ir nebus brangus“, – sako ji. Pasak A. Lukšaitės, detalė paprastai padaroma per savaitę, nors kai kuriais atvejais darbus galima paskubinti.
Kitos, panašias paslaugas teikiančios, įmonės „3D kalvė“ vadovas Aivaras Gerulskis sako, kad reikiamą modelį spausdinimui kartais galima paruošti ir rankiniu būdu: išmatuojant detalę ir padarant jos trimatį modelį. O paties spausdinimo kaina priklauso nuo žaliavos (plastiko ar metalo), formos, matmenų, svorio. Ji gali siekti nuo 10 iki 1000 eurų.
A. Gerulskis pastebi, kad spausdinti verta tą detalę, kurios nepagaminsi kitais, tradiciniais būdais. Pasak jo, jeigu yra galimybė padaryti pigesniais metodais – pavyzdžiui, naudojantis frezavimo ar koordinacinėmis staklėmis, spausdinimas gali neatrodyti kaip geras pasirinkimas.
Servisuose spausdintuvų dar nelaukia
Taigi, Lietuvoje yra galimybė kokybiškai atsispausdinti reikiamą plastmasinę ar metalinę (netgi iš chromo ar titano) detalę. Tai būtų pravartu, jeigu originali detalė būtų arba labai brangi, arba ilgai gabenama į užsakymo vietą. Didžiausia problema – mums reikia trimačio detalės modelio.
Tačiau ar spausdintuvai galėtų atsirasti, pavyzdžiui, detalėmis prekiaujančiose parduotuvėse arba servisuose? Jeigu autorizuoti gamintojų atstovai turėtų gamintojų tiekiamus trimačius detalių modelius, jie galėtų čia pat „iškepti“ reikalingą gaminį ar jo elementą. Dabar galima drąsiai sakyti, kad greitai taip neatsitiks.
Visų pirma – pramoninio spausdintuvo kaina dabar viršija 100 tūkst. eurų, todėl akivaizdu, kad tokį įrenginį įsigys tik įmonė, galinti jam užtikrinti rentabilumą užtikrinantį krūvį.
Antra – daugybė gamintojų didelę dalį savo pajamų gauna parduodami būtent atsargines dalis. Tokie spausdintuvai oficialiose atstovybėse gerokai apribotų šias pajamas ir jie teiktų naudą ne gamintojui, o spausdintuvo operatoriui.
Be to, daugybė pramonėje naudojamų detalių saugomos patentais ir jų neteisėtas tiražavimas gali būti traktuojamas kaip intelektualios nuosavybės pasisavinimas. Yra ir dar vienas niuansas – daugybė transporto priemonėms skirtų detalių turi atitikti saugumo ar ekologijos reikalavimus. Nežinia, kaip jie būtų taikomi spausdintiems pakaitalams.
Galbūt todėl nekeista, kad „CargoNews“ kalbinti oficialūs sunkvežimių gamintojų atstovai sakė, kad kol kas negirdėti jokių minčių apie tai, kad atstovybėse sandėlius dalinai galėtų pakeisti spausdintuvai.
Technologija artėja prie mūsų
Pabaigai verta pastebėti, kad trimačio spausdinimo technologijos pinga taip pat sparčiai, kaip ir visa elektroninė technika. Spausdintuvai mažėja, paprastėja, o jų gaminiai – vis kokybiškesni. Todėl visiškai tikėtina, kad netolimoje ateityje bus verta spausdintuvu atspausdinti ne tik sulūžusį šoninio veidrodėlio laikiklį, bet ir šaukštus pietų stalui. Jau dabar tai galima nesunkiai padaryti turint ar sukuriant reikiamos detalės trimatį modelį.
Galbūt, kalbant apie didelį sunkvežimių parką ir jame dažnai keičiamas brangias detales, spausdinimui reikalingas trimačio modelio sukūrimas ir gali turėti ekonominę prasmę. Bet, galvojant apie masinį spausdinimo technologijos naudojimą atsarginių dalių gamybai, reikalinga galimybė laisvai internete įsigyti šių dalių modelius. Tikėkimės, kad rinkai diktuojant tokios galimybės poreikį, ji atsiras.
