aA
Penktadienį prekybos centre „Panorama“ duris atvėrė olandų dailininko Vincento van Gogho kūrybos paroda. Netradiciškai pateikta jo kūryba žiūrovus tarsi panardina į besikeičiančių vaizdų ir muzikos skambesio liūną.
V. van Gogho paroda
© DELFI / Tomas Vinickas

Vos penktadienį duris atvėrusi paroda pirmųjų lankytojų sulaukė jau netrukus. Pamažu žmonės vis užsuka pasižvalgyti į Lietuvoje dar neregėto formato parodą. Ir nors organizatoriai negali pasigirti milžinišku antplūdžiu, tuščia salė, anot jų, niekad nebūna.

„Pagrindinę ekspoziciją galima pamatyti per 35 minutes, bet yra tokių žmonių, kurie čia dvi valandas ar ilgiau sėdi, žiūri“, – šyptelėjo parodą rengiančios įmonės „Bravo Events“ atstovė Goda Deksnytė.

Pasidomėjus, kokio amžiaus lankytojai čia užsuka dažniausiai, Daiva tikino, kad V. van Gogho kūryba sudomino įvairaus amžiaus žmones, tačiau vyresnių daugiau nei paauglių. „Vaikai iki septynerių metų parodą gali pamatyti visiškai nemokamai, tad kai kurie tėvai čia užsuka ir su visai mažais vaikais, – pasakojo G. Deksnytė. – Nors laukiame ir moksleivių, jau skambino ir domėjosi.“

V. van Gogho paroda
V. van Gogho paroda
© DELFI / Tomas Vinickas

Darbo dienomis apsilankymas parodoje suaugusiesiems kainuoja 11, moksleiviams, studentams, senjorams ir neįgaliesiems – 8 eurus. Savaitgaliais ir švenčių dienomis atitinkamai 13 ir 10 eurų.

Organizatorių atstovė tikino, kad yra tokių, kurie ne itin palankiai sureaguoja išgirdę kainą, tačiau pridūrė, jog įėjus į ekspozicijos erdvę čia galima užtrukti kelias valandas ar net visą pusdienį.

V. van Gogho paroda
V. van Gogho paroda
© DELFI / Tomas Vinickas

Beje, šalia interaktyvios vaizdinės erdvės įkurdintos ir dirbtuvės, kuriose kiekvienas norintis gali išbandyti save tapytojo amplua. „Piešia ir vyresni, ne tik vaikai“, – šyptelėjo į ant grindų suguldytus priešinius rodydama šios erdvės prižiūrėtoja. Anot jos, tai tik mažytė dalis piešinių, dažniausiai savo kūrinius žmonės pasiima su savimi.

Šeštadienio popietę V. van Gogho kūryba interaktyvioje parodoje mėgavosi kelios dešimtys žiūrovų, dar būrelis stojosi į eilę nusipirkti bilietus.

„Jaučiuosi kaip užburta, laiko neskaičiuoju, – pasakojo parodos lankytoja Natalija, į prekybos centrą atvykusi specialiai dėl parodos. – Tikrai įdomu, nerealus įspūdis, pasinerti į tokią ekspoziciją tarp muzikos, spalvų, turinio ir tekstų. Tokia meditacija.“

V. van Gogho paroda
V. van Gogho paroda
© DELFI / Tomas Vinickas

DELFI kalbinta parodos lankytoja sėdėjo kiek atokiau nuo kitų žmonių, tačiau prisipažino čia atvykusi ne viena. „Iš pradžių sėdėjome kartu, o vėliau taip keistai... Vienas prie vieno nuėjo, kitas kitur“, – šyptelėjo pašnekovė.

Kiek tolėliau parodą stebėjęs Ugnius skaičiavo, kad čia praleido jau pusvalandį, tačiau dar neplanavo palikti erdvę. „Čia toks vaizdų ciklas apie jį ir jo gyvenimą. Atėjome maždaug per vidurį, pamatėme antrą dalį, tad dabar norime dar pamatyti ir pirmąją“, – kalbėjo Ugnius, kuris susiviliojo paroda išgirdęs rekomendacijas iš draugų. Anot jo, jam parodą rekomendavusius žmones ši ekspozicija sužavėjo Vokietijoje.

Modernaus formato paroda, skirta V. van Gogho kūrybai ir gyvenimui, buvo sukurta 2015-aisiais minint 125-ąsias dailininko mirties metines ir jau apkeliavo didžiąją dalį Europos.

Ekspozicija padalyta į tris skyrius. Pirmajame rodomos kelios menininko autoportretų reprodukcijos, supažindinama su autoriaus biografija ir kūryba, pateikiamos žymiausių jo paveikslų atsiradimo istorijos, intriguojamos detalės. Antroje salėje įrengta pagrindinė ekspozicija. Per 40 minučių ant sienų ir grindų čia spėjama parodyti 400 V. van Gogho darbų. Skambant klasikinei muzikai kūriniai rodomi paisant kūrybos chronologijos, atskleidžia jos kaitą. Trečia salė skirta lankytojų saviraiškai. Jų laukia molbertai, tapybos priemonės ir piešimo mokytojų patarimai.

Daugiau apie parodą skaitykite čia!

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.