Šlapimo nelaikymas – ne tik medicininė, bet ir socialinė, ekonominė, psichologinė problema. Šis sutrikimas stipriai atsiliepia moters gyvenimo kokybei, sumažina fizinį aktyvumą, kartais sutrikdo darbingumą, pablogina lytinį gyvenimą. Ilgainiui šlapimo nelaikymo kamuojama moteris tiesiog atsiriboja nuo visuomenės.
Be tualeto – nė žingsnio
„Tai – labai nemaloni liga, – praėjus dienai po operacijos pasakojo moteris. – Nei draugams ar artimiesiems per daug nepasipasakosi. Apie šią bėdą tiesiog nesinori kalbėti.“
Jolanta prisimena, kad ir dienos metu turėjusi per daug nenutolti nuo tualeto durų, ir naktį nebūdavo ramu – vis keldavosi spaudžiama noro šlapintis.
Dėl šios problemos moteriai teko stipriai apriboti socialinį gyvenimą.
„Nesinorėjo niekur eiti – nei į kiną ar teatrą. Vis teko galvoti, kad netoliese būtų tualetas. Ką jau kalbėti apie keliones. Norėjosi tik užsidaryti ir sėdėti namie“, – atviravo moteris.
Buvo ne viena tokia situacija, kai moteris ir į tualetą nespėdavo nueiti. „Vienintelis išsigelbėjimas buvo ilgi įklotai. Be jų iš namų pajudėti apskritai nebūčiau galėjusi“, – tikino ji.
Delsė dėl baimės
Paklausta, kodėl tiek laiko delsė kreiptis į medikus pagalbos, Jolanta sakė bijojusi: „Ne mažiau nei nenoras kalbėti apie šią problemą kamavo operacijos baimė.“
Iki operacijos moteris turėjo specialiais pratimais stiprinti raumenis, taikytas medikamentinis gydymas, tačiau jis nebuvo sėkmingas. Be to, Jolantai dėl šlapimo nelaikymo prieš kurį laiką atlikta ir ginekologinė operacija, bet ji nepadėjo ir problema atsinaujino.
Dabar, kai vos valandą trukusi operacija jau sėkmingai išgyventa, pašnekovė pripažino nerimavusi be reikalo ir patarė kamuojamoms šios bėdos moterims kreiptis į gydytojus kuo anksčiau.
„Dabar viskas gerai. Jaučiu, kad prasidės visai kitas gyvenimas“, – sakė pacientė, toliau sveikti išrašyta namo.
Interviu
Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Urologijos centro gydytoja urologė doc. dr. Aušra Černiauskienė:
– Tiesa ar mitas, kad šlapimo nelaikymas – tai tik vyresnių moterų bėda?
– Maždaug trisdešimt keturiasdešimt procentų visų moterų turi šią problemą. Su amžiumi, sulaukus 75 metų ir daugiau, sergamumas išties didėja, tačiau dešimt procentų pacienčių sudaro jaunesnės nei 25 metų amžiaus moterys.
Šlapimo nelaikymas – ne tik medicininė, bet ir socialinė, ekonominė, psichologinė problema.
Šis sutrikimas stipriai atsiliepia moters gyvenimo kokybei, sumažina fizinį aktyvumą, kartais sutrikdo darbingumą, pablogina lytinį gyvenimą. Ilgainiui šlapimo nelaikymo kamuojama moteris tiesiog atsiriboja nuo visuomenės.
– Kas turi didžiausią įtaką šlapimo nelaikymui atsirasti?
– Dažniausios priežastys jaunesnėms moterims – nėštumas, komplikuotas gimdymas, didelis kūdikio svoris. Riziką didina ginekologinė ar tarpvietės operacija. Su šia bėda susiduria trisdešimt šešiasdešimt procentų sportuojančiųjų (užsiimančių šuoliais, aerobika, akrobatine gimnastika, tinkliniu), šešiasdešimt procentų atvejų nustatoma moteriai sunkiai dirbant fiziškai. Du kartus dažniau šlapimo nelaikymas vargina rūkančias moteris.
Vyresniame amžiuje ligą gali paskatinti menopauzė, kada atsiranda hormonų trūkumas, atrofuojasi tarpvietės gleivinė. Įtaką daro ir sunkios gretutinės, neurologinės ligos – išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga, įvairios neuropatijos, senatvinė demencija. Šlapimo nelaikymą gali sukelti ir kitos įvairios urologinės problemos: uždegimai, akmenligė, augliai.
– Kokį gydymą taikote tokioms moterims?
– Gydymo pobūdis priklauso, koks yra šlapimo nelaikymo laipsnis ir tipas. O jų yra trys: kai šlapimas nevaldomai išsiskiria kosint, čiaudint, dirbant, keliant daiktus; kai problema atsiranda dėl šlapimo pūslės hiperaktyvumo, tai yra dirglumo (labai dažnai šlapinamasi ir nespėjama nueiti iki tualeto); trečiasis tipas apjungia abu minėtuosius. Esant dirgliai šlapimo pūslei skiriami anticholinerginiai vaistai, jei moteris serga uždegimu – jį malšinantys medikamentai, aptikus auglį pirmiausia šaliname jį.
Jei nustatomas šlapimo nelaikymas, varginantis fizinio krūvio metu, pirmiausia skiriami dubens stiprinimo pratimai. Kartais skiriami ir medikamentai. Kai visa tai nepadeda, tada taikomas operacinis gydymas. Dabar atliekame minimaliai invazyvias operacijas, kurių metu yra implantuojami pošlapliniai raiščiai.
Jie sustiprina tarpvietės atramą, tuomet šlapimą pavyksta geriau sulaikyti. Tokių operacijų sėkmė siekia apie devyniasdešimt procentų. Tačiau nesilaikant režimo, didinant kilnojamą svorį, rūkant, kosint, problema gali atsinaujinti. Niekada neskubame operuoti jaunos moters. Kažkur dešimt penkiolika procentų pacienčių padeda ir pirminis gydymas.
– Yra atvejų, kada operacija negalima?
– Po menopauzės tarpvietės gleivinė būna silpnesnė, taigi ir operacijos rezutatai gali būti blogesni. Tačiau nėra amžiaus ribos, kada jau griežtai neoperuotume. Viskas priklauso nuo bendros pacientės sveikatos būklės, ar nėra gretutinių sunkių ligų.
Norimas rezultatas gali būti nepasiektas, jei sergama demencija ar kita sunkia neurologine liga. Neišvengiamas kasdienis šios problemos varginamų moterų palydovas – higieniai įklotai. Taip pat pagelbėja vaginaliai implantai, kuriuos moteris gali pati ryte įsidėti ir vakare išsiimti.
