Pirmasis Marvelės prieplaukos statybų etapas baigtas prieš pusantrų metų. Įrengta krantinė, krovos ir sandėliavimo aikštelė, nutiesti privažiavimo keliai, inžineriniai tinklai. Pernai paskelbtas ir koncesijos konkursas. Jo laimėtojas, be kita ko, turėjo praplėsti infrastruktūrą, aprūpinti prieplauką reikalinga krovos technika, teikti baržų švartavimo, kitas paslaugas.
Suskaičiuota, kad privačios investicijos į Marvelės prieplaukos plėtrą siektų daugiau kaip 11 mln. eurų. Toks siūlymas nesudomino nė vieno verslininko.
„Koncesininkas turi investuoti į prieplauką 11 milijonų eurų, bet valstybė neprisiima jokių konkrečių įsipareigojimų, kaip ji toliau patį Nemuną tvarkys, tai reiškia: „ateik, sudėk čia pinigus, o priplaukt neturėsi kaip, mes negarantuojam“. Tai tokiomis sąlygomis niekas nenorės“, – sako Nacionalinės upių transporto plėtros asociacijos valdybos pirmininkas Nerijus Baltrukonis.
„Valstybė suteikia sąlygas tai, kad jie galės vykdyti krovą, gauti už tai pajamas ir vystyti šitą veiklą. Šiuo metu, sakau, mes aiškinamės, ar tikrai tos sąlygos nėra per griežtos, ar ne per dideli iškelti reikalavimai ir pasižiūrėsime, sumažinus juos, įvertinus visas rizikas, pliusus ir minusus, išeisime toliau, į kitą konkursą“, – tikina Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento direktorius Andrius Šniuolis.
Naujo koncesijos konkurso rengėjų ir už vandens kelių priežiūrą atsakingų valdininkų teigimu, pagrindinė priežastis, kodėl iškart nerastas prieplaukos valdytojas 25 metams, – per mažas gylis Nemune nuo Kauno iki Jurbarko.
Nors pramoginė laivyba šiame ruože sėkmingai vystoma, krovinių pervežimui gylių nepakanka. Norint tinkamai parengti laivakelius, reikalinga nauja technika.
„Esame numatę naujos technikos įsigijimą Nemuno vagos valymui.
Būtent tam ruožui, kur yra problematinis, parengti europiniai projektui, dėl kurių tikimės išsivalyti laivakelį reikalingą šiam infrastuktūriniam objektui įsisavinti efektyviai“, – aiškina Vidaus vandens kelių direkcijos gen. direktorius Antanas Ivanauskas.
„Mes buvom prieš 4 metus prisikvietė olandų investuotojus, jie investavo patys į žemsiurbę, ir staiga pati direkcija sugalvojo žemsiurbę pirkti. [...] Pamatę tokius dalykus, aš manau, niekas neinvestuos į baržas, nes taip rašo, o veiksmai taip rodo, manyčiau, reikėtų keisti požiūrį“, – teigia Nacionalinės upių transporto plėtros asociacijos valdybos pirmininkas Nerijus Baltrukonis.
Specialistai atkerta, kad kalbos – viena, o konkretūs pasiūlymai ir darbai – kas kita. Konkursu domėjosi 11 galimų investuotojų, bet laimėtoju tapti nepanoro nė vienas.
Dėl priemonių gyliui palaikyti bus reikalingas vyriausybės pritarimas, o ir kainuotų jos ne vieną milijoną. Jei pavyktų dėl visko sutarti ir gauti ES lėšų, verslininkai Marvelės prieplaukoje, tikimasi, šeimininkautų 2019 m.
