Iki ašarų juokingų kuriozų kupiname Vilniuje įvykusiame cirke pavadinimu „vamzdžio trūkimas-fekalijų bėgimas“ dalyvavo žmonės, kurių šventės buvo kupinos, atsiprašant, išmatų. Ir nors šis mano postringavimas ne apie tai, bet prie esmės priartėti iš lėto, pradedant nuo to kad XXI amžiuje, kai turime lėktuvus, kurie patys nutūpia, namus, kurie patys save šildo, ir mašinas, kurios išmeta nulį CO2 į orą, dar tokioj šaly kaip Lietuvoje gali subėgti tūkstančiai tonų liaudiškai tariant „š“ ir kažkaip visiems tai tik sukelia ironiją ir šypseną apie tai, kokiame krašte mes gyvenam.
Turiu statybinį išsilavinimą, teko ne vienerius metus dirbti aikštelėje, senas geras VGTU šiek tiek proto įkalė į pakaušį, todėl išsakysiu savo subjektyvią, bet, tikiuosi, ne lėkštą nuomonę.
Visų pirma – darbai ir jų leidimas, normatyvai ir atstumai. Tekę yra dirbti prie panašių magistralinių trasų ir sugriežtintas saugumas bei taisyklė „triskart patikrink, tada kask“ būdavo prioritetas numeris vienas. Nekreipdavau dėmesio į vadovų skubinimą vien tik dėl to, kad žodžių derinys „ekologinė katastrofa“ skambėdavo kiek žiauriau už kelis neigiamus žodžius iš valdžios. Todėl keliu hipotezę, kad šlaitas galimai nebuvo sutvirtintas dėl trijų galimų priežasčių – visų pirma, dėl per didelio skubėjimo, antra, dėl darbų vadovo ar meistro neapdairumo arba žinių stokos, o trečia ir greičiausiai realiausia versija – nes buvo „dzin“.
Bet straipsnį rašau vėl gi ne apie tai. Kas atsitiko, tas atsitiko, tik man paaiškinkit kitą rebuso detalę, kuri man neduoda ramybės – jei jau vis dėl nuotėkis atsirado, ir buvo paskelbta ypatinga padėtis, kodėl aikštelė nebuvo užversta gruntu „non stop“ važiuojančiomis transporto priemonėmis? Juk Vilniaus mero liepimu galėjo suvažiuoti „Grindos“, „Keristos“, „Fegdos“ ir kitų didžiųjų įmonių savivarčiai ir per mažiau nei parą viskas galėjo būti sustabdyta, kodėl buvo leista tokiam kiekiui nuotekų subėgti į upę? Taupymas? Skaičiavimai? Čia juk gamta, čia juk tai, kas liks po mūsų. Kur logika?
Tačiau labiausiai mane „užmušė“ finalinis mano rebuso klausimas. Gerbiamas Vilniaus miesto meras lakstė, dirbusius per šventes vadindamas didvyriais, kumščiais į krūtinę mušė, aiškindamas kad visi kaltieji bus rasti ir nubausti dėl šios neatleistinos žalos gamtai. Bet kur tos šnekos dabar? Praėjus beveik mėnesiui po įvykio? Kur straipsniai? Kur vardai? Kur tos žadėtos baudos? Juk kiekvienas yra lygus prieš įstatymą, ar čia kaip anksčiau – yra lygūs, o yra ir lygesni?
Aišku, kažin, ar gausiu atsakymus į savo klausimus, o gal ir nenoriu jų žinoti, turbūt visi, kas skaito mano rašliavas, tik ironiškai šyptelės. Bet pasakysiu, kas mane labiausiai nervina šioje situacijoje. Aš turiu savo verslą, aš sąžiningai moku mokesčius, vedu gamtosauginius žurnalus, pildau, utilizuoju (beje, už utilizavimą kainos nežmoniškos), ir, neduok Dieve, pas mane trūks įrašo ar parašo, ar atsiskaitymo, iš karto ateis „dėdė“ su pažymėjimu ir gamtosaugininko uniforma ir pasakys – „Blogas tu vyras, žalą padarei gamtai, reikia tau skirti baudą su trim nuliais“. O tai kur tos baudos su nuliais žmonėms, pas kuriuos ne parašo trūko, o gamta REALIAI nukentėjo negrįžtamai? Atsakysiu. Kol kas nėra. Ir abejoju, kad bus.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI primena, kad avarijos priežastims tirti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkė Laura Nalivaikienė sudarė komisiją, kuriai pavesta nustatyti įvykusios avarijos priežastis, normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimus ir dėl to tiesiogiai atsakingus asmenis, taip pat ir asmenis, dėl kurių veiksmų ar neveikimo įvyko avarija. Prokurorai dėl avarijos yra pradėję ikiteisminį tyrimą.
Šiuo metu komisija darbo dar nebaigė, todėl žala dar niekam nėra paskaičiuota.