Kiekvienas blogą vadovą turėjęs žmogus žino, kokią įtaką tai turi pasitenkinimui darbu ir streso lygiui. Tačiau Mančesterio universiteto atliktas tyrimas parodė, kad tokia situacija gali sustiprinti klinikinę depresiją ir netgi patį darbuotoją paskatinti tyčiotis iš bendradarbių.
Tyrimo duomenys, kurie bus pristatyti Didžiosios Britanijos Psichologų draugijos metinėje konferencijoje profesinės psichologijos tema, parodė, kad narciziškų ir psichopatinių savybių turinčių bosų pavaldiniai dažnai rodo depresijos požymius ir įsitraukia į patyčias bei kitus nekorporacinius elgesio modelius darbe.
„Patyčios darbo vietoje akivaizdžiai nemalonios jų taikiniui, tačiau tai taipogi sukuria toksišką darbo aplinką visiems, tame dalyvaujantiems, – tikina Mančesterio Verslo mokyklos doktorantė Abigail Philips, vadovaujanti minėtam tyrimui. – Trumpai tariant, blogi vadovai, su stipriai išreikšta psichopatija ir narciziškumu, turi nelaimingus ir nepatenkintus darbuotojus, kurie siekia „atsikeršyti“ kompanijai.
Dvi blogų vadovų kategorijos
Visi blogi viršininkai skirstomi į dvi kategorijas. Pasak Bingamptono universiteto tyrėjų, savo išvadas pateikusių praėjusį mėnesį, visi bosai skirstomi į tamsius ir disfunkcinius. Narsiziškus ir psichopatinius bruožus turintys vadovai, kurie buvo tyrinėjami Mančesterio universiteto mokslininkų, yra „tamsiųjų“ bosų pavyzdys.
Bingamptono universiteto tyrimui vadovavęs dr. Sethas Spainas teigia, kad abiejų kategorijų vadovai demonstruoja destruktyvų elgesį ir kenkia kitiems, siekdami sau naudos.
„Tai žmonės, kurie mėgaujasi kitų kančiomis ir skausmu – jie kasdieniame gyvenime būna nemalonūs, priekabiaujantys ir kenkiantys“, – sakė organizacinį elgesį tyrinėjantis S. Spainas gruodžio mėnesį išplatintame pranešime spaudai.
Kita vertus, disfunkciniai bosai yra pakankamai nekenksmingi – jie paprasčiausiai nelabai tinka savo darbui, tikina S. Spainas.
Abiejų kategorijų bosai gali būti ypač destruktyvūs darbuotojų atžvilgiu, jeigu laikosi intensyvios kontrolės požiūrio. Tyrimai rodo, kad pernelyg stiprią kontrolę jaučiantys darbuotojai dirba prasčiau, o daug pastangų reikalaujančias pozicijas užimantys darbuotojai ilgalaikėje perspektyvoje gerokai labiau rizikuoja mirti anksčiau laiko.
Valdžios siekis ir empatijos trūkumas
Naujajame tyrime Mančesterio mokslininkai sutelkė dėmesį į „tamsiuosius“ vadovus, turinčius narsiziškų ir psichopatinių savybių. Tyrimo autoriai atrinko 1200 darbuotojų iš įvairių pramonės šakų skirtingose šalyse ir paprašė jų užpildyti anketas apie savo psichologinę gerovę, boso asmenybę ir patyčių paplitimą darbo vietoje.
A. Philips teigimu, narciziškų ir psichopatinių savybių turintis asmuo demonstruoja didelį norą siekti valdžios, taip pat jam trūksta empatijos kitų atžvilgiu. Boso atveju tai gali pasireikšti piktnaudžiavimu darbuotojais, kitų nuveikto darbo nuopelnų priskyrimu sau, perdėtu kritiškumu ir patyčiomis bendradarbių atžvilgiu. Tokie bosai daugiausiai orientuojasi į kopimą karjeros laiptais aukštyn, jiems visiškai nesvarbu, kad tame procese gali kažkam pakenkti.
Tyrimas atskleidė, kad tokius vadovus turintys darbuotojai skundžiasi sumažėjusia psichologine gerove, taip pat jaučia mažesnį pasitenkinimą darbu, jiems stipriau pasireiškia klinikinės depresijos požymiai.
Toksiška darbo aplinka
Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad prastas vadovo elgesys gali atsiliepti jo ar jos pavaldiniams ir paveikti darbo aplinką apskritai, sukeldamas bendrovėje užburtą patyčių ratą.
Tai gali būti vienas iš veiksnių, prisidedančių prie stiprėjančios depresijos ir mažėjančio pasitenkinimo darbu, kuriuos patiria destruktyvių vadovų pavaldiniai, nors kol kas nėra iki galo aišku, kaip patyčios darbo vietoje atsiliepia darbuotojų psichinei sveikatai.
Aišku tai, kad darbas vadovaujant destruktyviam bosui gali paskatinti kitas darbuotojo sveikatos problemas. Blogą vadovavimą patiriantys darbuotojai susiduria su didesne aukšto kraujo spaudimo, lėtinio streso, miego problemų, nerimo, piktnaudžiavimo psichotropinėmis medžiagomis, persivalgymo, širdies smūgių ir kitų sveikatos problemų rizika.
„Tai akivaizdūs įrodymai, kad „blogų“ vadovų lyderystės savybės per tam tikrą laiką daro didelę žalą darbuotojų sveikatai“, – sakė Harvardo Medicinos mokyklos tyrėjas Jonathanas Quickas leidiniui „The Washington Post“.
Jeigu jūsų viršininkas yra išties tironiškas, gali būti, kad atėjo metas su juo atsisveikinti. Tačiau jeigu išėjimas iš darbo šiuo metu neįmanomas, darbo vietoje patiriamą stresą galite pabandyti suvaldyti taikydami paprastas kognityvinės elgesio terapijos strategijas.
