Ką daryti, kad mokiniai atsakingai ir pagarbiai elgtųsi su draugais ir aplinka?
Laisvė ir atsakomybė – neatsiejamos sąvokos
Atrodytų, kuo mokinių ir mokytojų santykiuose daugiau hierarchijos, mokytojo įvestų taisyklių, tuo lengviau ir paprasčiau dirbti, sakoma pranešime spaudai. Tačiau tai tik ramybės iliuzija. Moksleiviai, netekę teisės spręsti ir veikti savarankiškai, ilgainiui praranda ir dalį atsakomybės, ją perkeldami ant mokytojo pečių. Kurie dažnai dėl prisiimtų sunkiai pakeliamų pareigų patiems viskuo rūpintis, už viską ir visus atsakyti, pavargsta: santykiai su mokiniais blėsta, dėmesys pamokų turiniui menksta...
Jei vaikams nuobodu ir nebeįdomu, jei mokytojas jų nebeįkvepia, kaip asmenybė, jie praranda motyvaciją veikti, kurti, pozityviai elgtis.
Tai kaip, vis dėlto išlaikyti demokratinius santykius klasėje, neužgožiančius nei vienos pusės? Kaip palaikyti santykiuose su mokiniais laisvės ir atsakomybės balansą, kad abiems pusėms būtų lengva ir įdomu dirbti? Kas apskritai ta atsakomybė? Ir kaip ją, būtiną sąlygą laisvei, ugdyti?
Atsakomybė negali būti siejama su prievarta
Neteisinga kalbėti apie atsakomybę tik kaip apie pareigą – darbus, už kuriuos vaikas atsakingas: susitvarkyti vadovėlius, budėti per pertraukas, paruošti namų darbus... Atsakomybė negali būti priverstinė. Tai ne prievarta, o vertybių sistema – požiūris į gyvenimą, aplinką ir kitus žmones, laisvių, teisių ir pareigų suvokimas.
Atsakomybės jausmo neįmanoma primesti. Net jei vaikas iš pažiūros ir labai pareigingas (skaito, ruošia namų darbus, nevėluoja į pamokas...) tačiau negali priimti atsakingų sprendimų – jis tiesiog moka laikytis taisyklių, tačiau su atsakingumu tai mažai ką turi bendro. Jo gebėjimas spręsti ir rinktis, remiantis vertybių sistema, nėra pakankamai išugdytas. Atsakingumo nebuvimo požymiai – nepagarbus elgesys su šalia esančiais – mokytojais, draugais, tėvais, aplinka.
Kaip ugdyti(s) atsakomybę?
Pirma sąlyga – pagarba ir dėmesingumas vaikui: jo emociniams poreikiams, kylantiems klausimams, abejonėms, nuoskaudoms. Nereikėtų vengti ar menkinti vaiko minčių, apeidinėti jo keliamų problemų. Dažniausiai pasitaiko šie „vengimo tipai“: neigimas, atsisakymas pripažinti (Tu iš tiesų taip nemanai? Čia juk ne tu taip sugalvojai?), nuslopinimas (Jei dar kada nors šitaip pasakysi, išmesiu iš pamokos...) ir pagražinimas (Nėra taip blogai. Rytoj viskas atrodys kitaip). Spręskite problemas neužglaistydami, kad ateityje jos nesikartotų. Tai yra pirmas ir svarbiausias žingsnis, skatinantis vaiko atsakomybę.
Pasitikėjimas ir palaikymas. Įsiklausykite į vaikų norus ir, kartu aptarus „pliusus“ ir „minusus“, padėkite jiems juos realizuoti. Gal jūsų mokiniai norėtų imtis iniciatyvos ir keisti mokykloje nusistovėjusią tvarką ar įvesti naujovių – įsirengti sporto aikštelę, pramogų ar pamokų ruošimo vietą, pasistatyti rūšiavimo konteinerius ar geriamo vandens aparatus? Laimėsite daugybę vaikų simpatijų, jei, vietoje standartinių atsikalbinėjimo frazių, palaikysite juos, teisingai nukreipsite ir skatinsite aktyviai veikti bei mokytis iš jų pačių klaidų bei pergalių.
Tikrai verta labiau pasitikėti vaikais ir pamokose. Atsakomybę už naujos pamokos medžiagos pateikimą kartas nuo karto galima patikėti mokiniams, skatinant juos pačius kelti klausimus ir spręsti problemas. Tai daug įdomiau, nei stengtis įsiminti jau mokytojo „sukramtytą“ informaciją.
Dėmesys šalies ar pasaulio problemomis. Gyvenimas nesibaigia mokyklos sienomis. Sekite bendruomenės ar šalies aktualijas bei diskutuokite su vaikais apie jas. Gilesniam pažinimui pravers dalyvavimas socialiniuose projektuose jūsų pasirinkta tema. Tai ypač paveiku, nes juose dažnai dalyvauja ir žymių žmonių – visuomenės, meno, verslo lyderių.
Tiems, kas domisi politiniu gyvenimu, 2017 m. sausį Lietuvos vaikų ir jaunimo centre startuoja projektas „Galiu?!“, kuriame moksleiviai kartu su vietos politikais diskutuos apie svarbias jaunimui problemas, kartu ieškos sprendimo būdų bei imsis keisti situaciją. Bendras darbas, pasak projekto organizatorių, skatina balsavimo teisę suprasti ne tik kaip prievolę, o ir kaip privilegiją, leidžia prisidėti prie priimamų valstybės sprendimų, bei jiems daryti įtaką.
Jei vaikai domisi aplinka – atsakingu vartojimu, ekologija, sveika aplinka – sausį LVJC startavo naujas projekto „Darni mokykla“ sezonas, padedanti mokiniams suprasti darnaus gyvenimo įgūdžių būtinumą ir prasmę, veiksmingai naudoti išteklius, derinant aplinkos apsaugą, socialinį teisingumą ir ekonomikos vystymąsi.
Lietuvos vaikų ir jaunimo centras darbuotojai pastebi, jog vaikas tiesiog negali mokytis atsakomybės, matydamas, kaip jo mokytojai ar tėvai jos vengia ir nuolatos bėga nuo to, kas jiems nepriimtina. Kaip vaikas gali būti jautrus kito problemoms, jei tėvai jo didžiulę bėdą savo neigimu ir abejingumu pavertė niekais?
Geriausias mokytojas – pavyzdys.
Vienintelis tinkamas elgesio būdas – įsijausdami į vaiko emocijas, stengiantis padėti – tik taip išmokysime vaikus atsakingai žvelgti į kitą žmogų ir priimti tinkamus, apmąstytus sprendimus.
