Vieni juokiasi ir dalinasi smagiais dainų vaizdo įrašais, o kiti piktinasi. Pats idėjos autorius sako, kad dainų–parodijų tikslas toks ir yra – visuomenei sukelti elektrošoką.

Pradžia – daina apie stoteles griaunančius BMW

V. Mickevičius sako, kad noras kurti ir dalintis savo kūryba buvo visada. Jis jau seniai norėjo parodijuoti laidas, kurti filmukus apie gyvenimiškas situacijas. Dabar aktorius kuria dainas parodijas.

Kiekviena daina turi savo vaizdo klipą, kuris tik dar labiau pastiprina dainos žodžius. „Pradžioje pagalvojau, jog mano kūryba visiems bus labai nauja, o į naujus dalykus žmonių reakcija dažnai būna atmetimo. Todėl pirmiausiai nusprendžiau visus pripratinti prie savo humoro jausmo, įžvalgų ir pasaulėžiūros pasinaudodamas parodijos žanru, – pasakoja Viačeslavas. – Taip ir prasidėjo, pradėjom daryti, o po metų jau žiūrim, kad turim daugiau nei 10 000 sekėjų.“

Pirmoji muzikinė parodija, pasirodžiusi „Slavka Channel“ kanale, buvo apie BMW automobilius. „Tuo metu kaip tik viena po kitos paspylė situacijos, kuriuose BMW atliko pagrindinį vaidmenį. Tai stotelė, tai kitokia avarija, greičio viršijimai. Pasirinkau grupės „69 Danguje“ dainos „Skrisim“ melodiją ir apdainavau“– savo motyvus sukurti pirmąją parodiją aiškina V. Mickevičius. Dainoje skamba tokie žodžiai: „Bemvas, jis turi galios, nušluoti stulpą, reklamos stendą ir stotelę...“.

Vaizdo įrašų platformoje Youtube, šis įrašas buvo peržiūrėtas daugiau nei 400 000 kartų. „Daina „užkabino“ visus. Kardinaliai skirtingos gyventojų grupės ir socialiniai sluoksniai randa, kas toje dainoje jiems sukelia kažkokią emociją. Visos dainos tokios daugiabriaunės. BMW automobilių savininkai juokiasi, nes dainuoja „apie mus“, intelektualai dalinasi ir juokiasi, nes dainuoja apie tuos, kurių jie nemėgsta, pensininkai reaguoja, nes draugo anūkas „laksto su BMW“. Visi atranda atpažįstamumą, bet skirtingoj šviesoj, žvelgia nuo savo bokšto“ – pasakoja Viačeslavas.
Viačeslavas Mickevičius

Parodijomis dalinos ir apdainuoti J. Statkevičius su U. Kiguoliu

Be parodijų V. Mickevičius kuria ir dainas–citatas. Būtent tokia daina buvo apie U. Kiguolio vairuojamo automobilio Ferrari avariją.

„Pamačiau antraštes ir supratau, kad reikia parašyti dainą ir tai padaryti labai greitai, nes vėliau tiesiog bus nebeaktualu. Reikia išjausti publiką, juk kuriu būtent jai, ne sau. O skandalai tokie vienkartiniai: labai greitai įsiliepsnoja ir labai greitai užgęsta. Važiuoju, niūniuoju „Ferrari“, galvoje suskamba „Gipsy Kings“ daina „Volare“. Grįžau namo pritaikiau žodžius ir įkėliau į „Slavka Channel“, – pasakoja aktorius. Pats U. Kiguolis pasidalino šiuo įrašu savo Facebook socialinio tinklo paskyroje. „Smagu, kad žmogus suvokė, jog ne iš jo šaipomasi, o iš tų žmonių, kurie susirinko. Visa Palanga suvirto, toks „kaimietizmas“, tarsi kokia kometa būtų nukritusi. Taip jau yra, jeigu kitam nutinka kažkas blogo, tai visada labai įdomu pasižiūrėti“, – savo pastebėjimais dalinasi Viačeslavas.

V. Mickevičius sako, kad dainose jis palieka labai daug vietos interpretacijai, todėl ir kyla susipriešinimas tarp klausytojų. Vieniems atrodo, kad dainoje yra tyčiojamasi, o kiti įžvelgia gilesnę žinutę, kurią nori perduoti menininkas.

„Panašiai buvo ir su daina apie Juozo Statkevičiaus naujos kolekcijos pristatymą. Aš asmeniškai šito žmogaus nepažįstu, bet man atsibodo, kad tokio masto dizaineris, kuria, padaro tokį dalyką, o kiti jį nuolatos „lesa“. Ypač tie, kurie sėdi pirmose eilėse su pakvietimais. Padariau dainą, kurioje yra linkima susirasti gerų draugų, aišku, viską pateikiau per kaimo prizmę“, – apie motyvus, kodėl sukūrė dainą J. Statkevičiaus kolekcijos pristatymo tema pasakoja V. Mickevičius. Parodijai buvo pasirinkta „Telebimbam“ daina „Mamos suknelė“ ir pritaikyti tokie žodžiai: „Tie kur yra gavę pakvietimą, asmeniškai iš Juozuko, daug kas apkalbėti ima, žiurkių daug tame tvartuke, kritikuoja jį stilistai, fotografai ir floristai, nieko nepasiekę mulkiai, stumia nuodugniai ir smulkiai“.

Šiuo vaizdo įrašu taip pat pasidalino ir pats dizaineris J. Statkevičius. Įrašas sulaukė labai daug internautų susidomėjimo ir komentarų. „Juokingiausia, kad dalinosi net jo priešai, apie kuriuos ši daina, bet jie nemanė, kad dainuojama apie juos, jie pagalvojo, kad dainuojama apie kažką kitą. Gal kaip tik norėjo dar kartą pasišaipyti, bet gavosi, kad šaiposi patys iš savęs“, – juokiasi Mickevičius, prisiminęs dainos pasidalinimus.

Puslapio „Slavka Channel“ tikslas – elektrošokas visuomenei

V. Mickevičius sako, kad puslapio tikslas yra pelės pajudinimas. „Kai ilgai žiūri į kompiuterio ekraną – jis užgęsta. Tada turi pajudinti pelę, kad vėl galėtum žiūrėti. Tarsi žinutė žiūrovui: neužmik, stebėk aplinką, analizuok“, – apie puslapio idėją pasakoja aktorius.

Daugelį nustebina ir pavadinimas. V. Mickevičiaus teigimu, puslapio pavadinimas galėjo būti gražus, lietuviškas: „Vilkolakiai“ arba „Perkūno žaibas“. Tačiau Viačeslavo vardo santrumpa „Slavka“ buvo pasirinkta neatsitiktinai. Šiek tiek pašiepianti, gal net labiau pravardė nei trumpinys, sukelia sumaištį klausytojų galvose. „Ko gali tikėtis iš žmogaus Slavkos pravarde? Kad jis nelegaliai prekiauja cigaretėmis turgaus pakraštyje, reguliariai duoda į galvą ir gauna pats ir nuolatos keikia Lietuvą. Žmogus galvodamas, kad kažkoks Slavka, proputiniškas durnelis, skleidžia propagandą, įsijungia mūsų kanalą ir maloniai nustemba. Dažnai būna šokiruotas. Mato, kad turinio idėja priešinga. Lietuva ginama, šaipomasi iš Tarybų sąjungos, išlaikoma sveika proto pozicija tam tikrais klausimais“, – apie pirmąjį elektrošoką patiriamą įsijungus „Slavka Channel“ pasakoja V. Mickevičius.

Kurdamas dainas aktorius visada apžvelgia istorinius įvykius, jis nori, kad viskas būtų tiesa. Kai Gazmanovo neįleido į Lietuvą, V. Mickevičius sukūrė atsaką, kodėl jis nebuvo įleistas į Lietuvos teritoriją. „Atsisiunčiau jo dainos tekstą, ilgai analizavau ir apdainavau tai, kas akivaizdu: trėmimai, badas. Paėmiau vien blogus dalykus, bet tai tiesa, nėra išgalvotų faktų. Juk Černobylis tikrai sprogo. Faktas, kad sunku buvo kažką įsigyti, kad žmonės išmoko gerti, simuliuoti, kad dirba. Tas šleifas ir dabar išlikęs, todėl atsiranda žmonių, kurie reaguoja, bet vėlgi dešimtys skirtingų pozicijų, kas toje dainoje užkabina jautrią vietą“, – apie žmonių reakcijas pasakoja Viačeslavas. Paklaustas, ar tai nėra visuomenės priešinimas, jis teigia, kad galima įžvelgti kažkokį kiršinimą, bet tik tam, kad žmonės galvotų, kad analizuotų faktus, domėtųsi kaip buvo iš tikrųjų. Vėlgi lengvas šokas, kuris priverčia susimąstyti.

Pats dažniausiai į komentatorių kovas nesikiša, stebi situaciją iš šalies. Aktorius mato komentarus ir komentatorius, kurie nesupranta puslapio idėjos, tačiau negaišta laiko atsikirtinėdamas, nes nenori nusileisti iki tokio pat lygio. Mieliau stebi, kaip puslapio fanai pradeda ginti, argumentuoja, aiškinasi.

Temas padiktuoja realijos ir siūlo fanai

V. Mickevičius seka aktualijas, reguliariai užmeta akį į naujienų portalus. Jam įdomu, kas vyksta aplink. Kai nežino, kas darosi, jaučiasi kaip be oro. Sako, jeigu jau kuria dainą, tai tik todėl, kad kažkokia tos dainos tema jam kelia susirūpinimą. Daugelis dainų yra tarsi atsakas, nuomonė apie vykstančius įvykius.

Kartais temas siūlo ir parašo patys žmonės. Yra gavęs net kelis laiškus iš skirtingų žmonių ta pačia tema – rinkiminė situacija Naujosios Vilnios apygardoje. Iš pradžių jis net nepagalvojo, kad tai didelė problema, bet kai pasigilino, suprato, kad tai yra tikrai labai įdomi medžiaga ir galima gražiai viską pateikti. Taip gimė daina „Balsavimo instrukcija Naujoje Vilnioje“.

„Sako, kur du pešas – trečias laimi. Įvyksta koks nors įvykis, vieni teigia, kad čia buvo blogai, kiti, kad gerai. O aš savaitę pabūnu neutralioje pozicijoje ir pateikiu savo tiesą, kuri dažnai apramina tas dvi puses.“
Viačeslavas Mickevičius