Kaip sausio pradžioje paskelbė Vokietijos statistikos biuras „Destatis“, didžiausia Europos ekonomika 2016 metais augo sparčiausiai per pastaruosius penkerius metus.
Vokietija fiksavo 1,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) padidėjimą ir viršijo 1,8 proc. siekusią vyriausybės prognozę.
„Bendras vaizdas toks, kad Vokietijoje matome vartojimo nulemtą augimą, kuris išliks tol, kol Europos centrinis bankas tęs savo monetarinio skatinimo politiką“, – „Bloomberg“ cituoja Frankfurte įsikūrusio „Commerzbank“ ekonomistą Ralphą Solveeną.
Tačiau ECB politika ateityje Vokietijai gali turėti ir neigiamų pasekmių. Šalyje auganti infliacija ir žemos palūkanų normos grasina gyventojų santaupoms ir atlyginimams.
Pagal Bundesbanko prognozę, 2016 metais infliacija Vokietijoje sudarė 0,3 proc., o 2017 metais gali pasiekti net 1,4 proc.
Dėl to kai kurie politikai, taip pat ir kanclerę Angelą Merkel, jau pasisakė už ECB skatinimo stabdymą.
„Ženkliai kylanti infliacija reiškia, kad nebelieka argumentų už nulinių palūkanų išlaikymą“, – sakė Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos narys Carstenas Linnemannas, kurį cituoja „The Wall Street Journal“.
Vokietijos namų ūkių santaupos siekia maždaug 2 trln. eurų, todėl jos gyventojai į bet kokius infliacijos ar palūkanų normų pokyčius reaguoja labai jautriai, o tai gali turėti įtakos rudenį suplanuotuose rinkimuose.
Kas tinka Vokietijoje...
Tačiau Vokietijos interesai nebūtinai sutampa su kitų euro zonos šalių poreikiais.
Kaip prieš kurį laiką yra pastebėjęs „Financial Times“ apžvalgininkas Martinas Wolfas, būtent Vokietija gali būti didžiausia euro zonos problema.
„Vokietija yra kreditorius, o finansų krizė jai suteikė dominuojantį balsą euro zonos reikaluose. Taip, kreditoriaus interesai yra svarbūs, tačiau tik iš dalies“, – savo komentare aiškino jis.
M. Wolfas priminė, kad Vokietijos ekonominė politika trimis elementais: beveik visada subalansuotu biudžetu, kainų stabilumu ir jų lankstumu.
„Tai pagrįstas požiūris mažai ir atvirai ekonomikai. Jis gali veikti ir didesnėje šalyje kaip Vokietija. Tačiau jo negalima taikyti viso žemyno ekonomikai, kokia yra euro zona. Kas tinka Vokietijoje, negali veikti tris kartus didesnėje ir užsienio prekybai kur kas uždaresnei ekonomikai“, – tvirtino jis.
Gamyklos ūžia, vartotojai patenkinti
Metų pradžioje ekonomistus nustebino ir netikėtai pakilęs pramonės produkcijos rodiklis.
Kaip nurodė Europos Sąjungos ES statistikos agentūra „Eurostat“, 2016-ųjų lapkritį jis buvo 1,5 proc. didesnis nei spalį ir 3,2 proc. didesnis nei tuo pačiu metu 2015 metais.
Šį pakilimą daugiausiai lėmė Prancūzija, kur produkcija per mėnesį pakilo net 2,2 proc., tačiau prie jo prisidėjo ir Ispanija su 1,7 proc. bei Italija su Vokietija.
Spartus produkcijos augimas šiek tiek sumažino po Jungtinės Karalystės sprendimo pasitraukti iš ES kilusį nerimą. Dėl smukusio svaro sterlingo kurso ES gamintojų prekės už Lamanšo sąsiaurio turėjo brangti, tačiau bent kol kas tai didelės įtakos neturi.
Užsikrėsti gera nuotaika buvo galima ir nuo euro zonos vartotojų, kurių pasitikėjimo rodiklis gruodį buvo didžiausias per pastaruosius 20 mėnesių.
Europos Komisijos rodiklis parodė, kad bloko ekonomika 2017 metus pasitinka su pagreičiu.
Euro zonos vartotojų nuotaikos augo ketvirtą mėnesį iš eilės ir paskutinį metų mėnesį siekė -5,1 punkto, kai naujienų agentūros „Reuters“ apklausti ekonomistai tikėjosi -6.
Paspęstos žabangos
Geras naujienas teks greitai pamiršti, jei netikėtai pasisuktų pavasarį Prancūzijoje rengiami prezidento rinkimai.
Jei pergalė tektų „Nacionalinio fronto“ lyderei Marine Le Pen, tai galėtų dar labiau padidinti ekonomikos augimą slopinantį neapibrėžtumą, kuris po „Brexit“ ir Donaldo Trumpo pergalės Jungtinėse Valstijose ir taip yra didžiulis.
Nusistovėjusiai tvarkai grasina ir Vokietijoje rengiami Bundestago rinkimai. Kai kurie apžvalgininkai tvirtina, kad jei A. Merkel nepavyktų išsaugoti kanclerės posto, tai gali lemti nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos nematytų pokyčių pradžią.
To katalizatoriumi gali tapti geras populistinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ pasirodymas.
ES vienybei iššūkį kels ir rinkimai Olandijoje, kur „Laisvės partijos“ lyderis Geertas Wildersas žada surengti referendumą dėl išstojimo iš bendrijos. Tačiau dar toli gražu neaišku, ar jam teks formuoti naująją vyriausybę.
2016 metų lapkritį nedarbo lygis euro zonoje siekė 9,8 proc. Europos Komisija prognozuoja, kad 2017 metais jis nukris iki 9,7 proc. ir 9,2 proc. 2018-aisiais.
EK tikisi, kad 2016 metais euro zonos BVP padidėjo 1,7 proc., 2017 metais augs 1,5 proc., o 2018-aisiais – 1,7 proc.
