Lino Kukuraičio teigimu, socialinėse įmonėse, kurios taptų neįgaliųjų įmonėmis, galėtų dirbti tik sunkią negalią turintys ir todėl ypač riboto darbingumo žmonės, ir jos nebūtų pelno siekiančios. Lengvą negalią turintys ir pripažinti tik šiek tiek riboto darbingumo žmonės turėtų darbo ieškotis „atviroje darbo rinkoje“.
Tačiau ministras neatmeta galimybės, kad jie galėtų pretenduoti į finansinę paramą.
„Mano asmenine nuomone, specializuotose įmonėse turėtų, pirma, dirbti tik sunkią negalią turintys žmonės, antra, tai neturėtų būti pelno siekiančios struktūros. O visoms kitoms neįgaliųjų grupėms kiek galima labiau sudaryti sąlygas, kad atvira darbo rinka juos priimtų“, - pirmadienį Seime po diskusijos, kurioje aptarta socialinių ir socialinių neįgaliųjų įmonių veikla Lietuvoje, BNS sakė L. Kukuraitis.
Pasak jo, reikėtų suvienodinti sąlygas lengvos negalios asmenims, dirbantiems socialinėse įmonėse ir „atviroje darbo rinkoje“.
„Iš esmės yra tas pats pajėgumas žmonių darbuotis“, - teigė ministras diskusijoje.
Tokiu atveju, anot L. Kukuraičio, dalis finansinės paramos, kuri skiriama socialinėms įmonėms, atitektų tiems neįgaliesiems, kurie dirba „atviroje rinkoje“.
Ministras taip pat ragino „apmąstyti terminuotos paramos lengvos negalios asmenims nustatymą“. Pasak L. Kukuraičio, sprendimai, susiję su socialinių įmonių pertvarka, turėtų būti priimti pavasario sesijoje, o įsigalioti - nuo lapkričio.
„Reikia suskubti, nes biudžete numatyta trečdalis to, kas reikalinga visiems metams (valstybės parama socialinėms įmonėms - BNS)“, - teigė ministras.
Socialinių įmonių asociacijos „Kylanti gervė“ atstovas Nerijus Briedis diskusijoje sakė, kad socialinės įmonės ir jose dirbantys neįgalieji sumoka daugiau mokesčių - įmokų „Sodrai“, gyventojų pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio - negu gauna valstybės paramos. Pasak jo, pernai šis perviršis siekė 3-4 mln. eurų, o 2017 metais, planuojama, pasieks 7 mln. eurų.
300 tūkst. žmonių su negalia vienijančio forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė pranešė, kad 2004 metais socialinėse įmonėse dirbo 665 neįgalieji, o 2016 - aisiais - jau per 6 tūkst., šios įmonės gavo 1,2 mln. eurų valstybės paramos, o 2016 metais - beveik 24 mln. eurų. Vieno tokio dirbančiojo išlaikymas per šį laiką išaugo nuo 1805 iki 3820 eurų.
H. Varnienė irgi siūlė atskirti neįgaliųjų socialines įmones nuo paprastų socialinių įmonių, kuriose, anot N. Briedžio, 30-40 proc. dirbančiųjų nėra neįgalūs.
„Dabartinė situacija nebekontroliuojama, finansų ištekliai panaudojami neefektyviai“, - teigė H. Varnienė.
Pasak Seimo nario Justo Džiugelio, dabar 166 tūkst. darbingo amžiaus žmonių turi negalią, iš jų 47 tūkst. dirba, o apie 7 tūkst. - socialinėse įmonėse, kurioms valstybės parama siekia 24 mln. eurų.
Jis pasiūlė sukurti darbo grupę, kuri sukurtų planą, kaip žmonės su negalia galėtų dalyvauti atviroje darbo rinkoje.
Lietuvoje veikia 172 socialinės įmonės, pusšimtyje iš jų dirba tik neįgalieji.