Žinia, nuo sausio 1-osios sugriežtinta neblaivių vairuotojų atsakomybė – dalis jų nuo Naujųjų metų jie bus traukiami baudžiamojon atsakomybėn, o jų pažeidimai bus kvalifikuojami nebe kaip administraciniai nusižengimai, o kaip kriminaliniai nusikaltimai.
Numatyta, kad tas, kas vairuos transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, arba tas, kas mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje bus daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, bus baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.
Sprendimas, kokiam terminui bus atimta teisė vairuoti, priklausys teismo kompetencijai. Teisėjai, nagrinėdami tokias bylas, galės priimti sprendimą ir dėl tūkstančius eurų siekiančių baudų, ir dėl arešto, ir dėl realaus laisvės atėmimo, o visais atvejais vairuotojams grės gėdingas įrašas asmens istorijoje – teistumas. Beje, tam tikrais atvejais šie asmenys susigrąžinti teisę vairuoti galės ne anksčiau kaip po 10 metų.
Palikta landa
Apie planuojamą atsakomybės už vairavimą išgėrus perkėlimą į Baudžiamąjį kodeksą (BK) iš senojo Administracinių teisės pažeidimų kodekso pranešta dar 2015-ųjų antroje pusėje. Ir jau tada Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Juozas Sykas pastebėjo spragą ruošiamuose pokyčiuose – anot jo, BK numatyta atsakomybė už vairavimą, kai alkoholis viršija 1,5 promilės, tačiau nėra numatyta atsakomybė už vengimą pasitikrinti blaivumą ar alkoholio vartojimą iki neblaivumo patikrinimo.
„Įsivaizduokite: policininkai sustabdo automobilį, išlipęs vairuotojas vos pastovi ant kojų, akys – stulpu. Akivaizdu, kad tai – net ne vidutinis, o sunkus girtumo laipsnis, bet žmogus atsisako pūsti į alkotesterį.
Ką tai reiškia? Ogi tai, kad baudžiamosios atsakomybės jis išvengs, ir jam bus taikoma tik kur kas švelnesnė administracinė atsakomybė. Kitaip sakant, jei pūti į matuoklį ir pripūti daugiau nei 1,5 promilės, gali pakliūti ir į kalėjimą, o jei turi bent lašelį sveikos nuovokos ir pūsti atsisakai, gauni palyginti nedidelę piniginę baudą“, – dar tada aiškino J. Sykas.
Tąkart apie tai iš „Vakarų ekspreso“ sužinojęs tuometinis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas patikino, kad šis klausimas bus apsvarstytas ir išspręstas. Tačiau iki šiol to nepadaryta, o įstatymų pakeitimai jau įsigaliojo.
Pasiūlė pataisą
Tiesa, į tą atkreipė dėmesį jau naujojo Seimo nariai. Prieš pat Naujuosius Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius pasiūlė, kad nuo sausio sugriežtinus atsakomybę girtiems vairuotojams, baudžiamoji atsakomybė grėstų ir atsisakiusiesiems pasitikrinti blaivumą.
Jo teigimu, nuo sausio sugriežtinus atsakomybę už vairavimą esant vidutiniam ir sunkiam girtumo laipsniui, už vengimą pasitikrinti blaivumą lieka iki šiol numatyta administracinė atsakomybė, tad „esant tokiai situacijai pažeidėjai visais atvejais sieks išvengti blaivumo patikrinimo“.
„Toks teisinis reguliavimas, kai diferencijuojama atsakomybė už vairavimą neblaiviam ir neblaivumo patikrinimo vengimą, yra ydingas. Žinodamas apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę už vairavimą neblaiviam, asmuo visais atvejais sieks išvengti neblaivumo patikrinimo ir už padarytą nusikalstamą veiką jam bus taikoma nors ir pakankamai griežta, tačiau tik administracinė atsakomybė“, – rašo V. Gailius pataisos aiškinamajame rašte.
Taip pat jis pažymi, kad, nustačius baudžiamąją atsakomybę ir už vengimą pasitikrinti blaivumą, neblaivus transporto priemonę vairavęs asmuo bus suinteresuotas pasitikrinti blaivumą, tikėdamasis, kad jo neblaivumas neviršija baudžiamajame įstatyme nustatytos minimalios ribos.
Kartu komisijos vadovas sako, kad nepakeitus teisinio reguliavimo ir palikus galimybę neblaiviems vairuotojams atsisakant pasitikrinti blaivumą išvengti baudžiamosios atsakomybės, „susidarys terpė eismo saugumą užtikrinantiems pareigūnams piktnaudžiauti tarnybine padėtimi“.
Didesnė piniginė bauda
Kol kas neaišku, kada V. Gailiaus pasiūlyta pataisa bus svarstoma Seime. O iki to laiko, panašu, labai girti, bet ir labai gudrūs vairuotojai galės išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Tiesa, dar anksčiau vienas savo pavardės minėti nenorėjęs teisininkas mūsų dienraščiui teigė, jog įstatymų leidėjai gali susidurti su nepalankiais teisiniais aspektais.
„Esmė ta, kad baudžiamojoje teisėje laikomasi asmens kaltės, taip pat „in dubio pro reo“ (visos abejonės traktuojamos įtariamojo / kaltinamojo / nuteistojo naudai) principų. Kitaip tariant, jei BK numatyta atsakomybė už vairavimą viršijant 1,5 promilės, norint už tai asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn reikia įrodyti, kad jo kraujyje ir buvo daugiau nei 1,5 prom. alkoholio. Jei to įrodyti negalima, taikomas švelniausias straipsnis, t. y. ANK straipsnis, numatantis administracinę atsakomybę už atsisakymą tikrintis“, – paaiškino jis.
Guodžia nebent tai, kad net ir išvengęs baudžiamosios atsakomybės tikrintis girtumą atsisakęs vairuotojas sulauks didesnės nuobaudos nei iki šiol – remiantis naujuoju ANK, administracinė atsakomybė už vengimą tikrintis neblaivumą ar apsvaigimą griežtinama. Tokiems asmenims numatyta bauda nuo 1000 iki 2000 eurų (buvo nuo 579 iki 860 eurų) ir teisės vairuoti atėmimas iki 4 metų.
