Todėl pamatęs turbūt per kelias valandas daugiau atsiliepimų gavusią nei iš viso žiūrovų turėjusią laidą, transliuojamą per nacionalinį šalies transliuotoją, kurios centre buvusi Seimo narė (!), aktorė (?), visuomenės veikėja (...) Asta Baukutė, supratau, kad tylėti negaliu. Nes pamačius, kas įvyko, suvokiau, kad į šį kelių sekundžių gestą ir iš jo kilusį didelį skandalą telpa labai daug nemalonių dalykų, kuriais gyvena mūsų visuomenė.
Apie televiziją
Aš nesu iš tų žmonių, kurie demonstratyviai teigia nežiūrintys televizoriaus. Pasižiūriu. Nesu iš tų, kurie sako, kad nežiūriu lietuviškos televizijos. Žiūriu ir ją. Ir nesu tas, kuris žiūri tik rimtas laidas, nes kartais tiesiog reikia „pravalyt“ galvą. Ir kartais kuo laida beviltiškesnė, tuo galva pravaloma yra geriau. O beviltiškų, žemo intelektinio lygio, kultūros laidų pas mus - nors vežimu vežk. Todėl pasikinkius sveikos ironijos žirgą, į tokias laidas užmetu akį ir aš.
Nors ir žinau, kad televizijos turinį pakeisti sunkiai begalėčiau (gal to ir nereikia), vis dėlto mane liūdina, kad tokio pobūdžio laidų yra ir nacionalinėje Lietuvos televizijoje. O laida „Atspėk dainą“ yra būtent tokia, pagal formatą tinkanti bet kokiai komercinei televizijai, kur pilna tokio pobūdžio laidų, kuriose susirinkusi daugiau ar mažiau žinomų žmonių kompanija apie ką nors vienas per kitą šūkauja. Bet, kaip ir sakiau, nesiruošiu programos keisti, gal tokių laidų iš tiesų reikia, kad ir tokiems kaip man, kurie kartais nori „prasivalyti galvą“. Juolab šios laidos jau kaip ir nebeliko. Tiesa, visiškai dėl kitų, nei anksčiau išvardintų priežasčių. Deja, jos nėra tokios linksmos ir valančios galvą.
Nors, mano manymu, LRT (o ir apskritai žiniasklaidoje) netrūksta tautinių stereotipų ar net neskoningo diskriminacinio turinio, kai juodaodį vaizduoja žmogus išsidažęs veidą batų tepalu, moterys vadinamos bobomis, o ir šiaip nepabėgama nuo viešo žmonių įžeidinėjimo (tai jau atskira tema), laidą uždarė būtent šis pramoginės laidos, „pramoginis ir nekaltas“ vienos aktorės gestas. Bet čia ir kyla klausimas, ar ši tema tuo ir baigiasi?
Ar uždarę laidą, ištrynę iš „Mediatekos“ ir vidurnaktį socialiniame tinkle paskelbę pranešimą, kuriame programų direktorius smerkia tokį elgesį jo paties patvirtintoje laidoje, LRT jau padarė viską? Beje, praėjus 4 valandoms tame pačiame socialiniame tinkle LRT jau dalina patarimus, kaip maitintis žiemą. Daugiau lyg ir jokių komentarų, prasiplovėm mundurą ir judam toliau? Juk geriausia taktika ir yra, lyg slėpynių bežaidžiančio vaiko, užmerkti akis, užsikimšti ausis, tada niekas tavęs nepamatys ir tyliai praslysi. O dar, neduokdie, visa medžiaga iškeliaus į užsienį? Kur tada akis dėti? Tokią nacionalinę televiziją turime. Bet ir ji, kaip ir daugelis viešų dalykų tėra tik
visuomenės mentaliteto atspindys. Duokdie, tai kažkada pasikeis.
Apie visuomenę
Bet kas yra televizija? Tai nėra tik pastatas su daug technikos, visų pirma tai yra žmonės. Ir šioje istorijoje tie žmonės ir veikia. Centrinė figūra, žinoma, yra šaunioji aktorė, kurios elgesio motyvų, nebūdamas specialistas, vertinti negaliu, nežinau, ar gali ji pati. Bet net ši aktorė nėra tokia svarbi, nes, kaip netikėta, identiškas gestas buvo parodytas lygiai toje pačioje laidoje prieš savaitę. Tiesa, tąkart liko beveik nepastebėtas. Nauji metai, visa kita... Kur buvote tada, gerbiamieji programų direktoriai? O gal tai laida, kurioje tokie saliutavimai privalomi lyg išskirtinis ženklas?
Pakeliame ranką, padarome mažus ūsiukus ir kuo ne visus sveikinantis Čarlis Čaplinas? Atrodo, ne, kilus skandalui laida uždaroma. Bet kaip tas skandalas kilo? LRT, žinoma, ir antrą kartą užlipusi ant grėblio tikėjosi praplaukti, bet yra dar visuomenės dalis, kuri stebi ir fiksuoja. Ta, kuri sėdi internete.
Ši dalis reagavo operatyviai ir laidos fragmentai pasirodė vos ne tiesioginiame eteryje. Praėjus dar kelioms valandoms busti pradėjo ir žiniasklaida. Nors ir nedrąsiai, lėtai, kažkodėl iš pradžių įvardijanti, kad tas skandalas „nustebino internautus“, lyg kitai visuomenės daliai tai nėra svarbu. Palaukiama ryto, apklausinėjami įvykio liudininkai. O kas iš žiniasklaidos priemonių viešai reaguoja viena paskutinių? Žinoma, LRT. Smagu, kad reaguoja apskritai.
Bet grįžkime prie Astos Baukutės, apie kurią kalbėti daug ir nereikia. Jos komentarai apie tai, kad tame geste - jokios politikos, kad tai tik blevyzga, vėliau sekę bandymai atsiprašyti ir siūlymai atsikratyti fobijų neįtikina. O meilės prisipažinimai žydams ir a.a. L. Donskio minėjimas apskritai yra žemiau visko. Žinoma, norėčiau išgirsti, ką apie tokias blevyzgas ir šūksnius pasakytų pats L. Donskis. Deja, jau nepamatysiu.
Ach, dar yra ir renginių vedėjas Linas Lapėnas, apie kurį prisiminta tik dabar, tik jo niekas prie kryžiaus nekala ir net komentaro neklausia. Gal ne toks spalvingas kaip minėta aktorė? O šiaip juos abu galima įvardinti kaip žmogų X, nesvarbu, kokios lyties, amžiaus ar išsilavinimo. Tokie, kurie užstalės blevyzgas gali perkelti į viešumą ir nebijoti atsakomybės. Ir tokių žmonių X daug.
Štai ir po šio skandalo tokių internetiniuose komentaruose galima pamatyti: „pajuokavo ir tiek“, „negi dabar rankų neleisite kilnoti?“, „perlenkiama lazda“ ir t.t. Kituose komentaruose tie patys žmonės sako, kad „žydų žudyti nereikėjo, bet jie juk trėmė lietuvius“, „svastika – senovinis baltų ženklas“, o dar kiti rimtai linksi galvom įsitikinę, kad pasaulį valdo žydų mafija. Bet apie tai vėliau. Toliau apžvelgiam šios istorijos herojus.
Žmogus X išsišoko, bet buvo nulydėtas abejingais veidais ir kitų laidos dalyvių, ir žiūrovų studijoje, ir laidos vedėjų. Apie vedėjus - išvis atskira kalba. Iš karto pabrėžiu, kad tai tik mano nuomonė, bet
Arūnas Valinskas, nors ir būdamas tikrai išsilavinęs, protingas žmogus, deja, eteryje dažnai pasirodo nelabai taktiškai, todėl iš jo jokio komentaro nesitikiu.
Štai jo porininkė Beata Tiškevič yra garsi ne tik kaip televizinis veidas, bet kaip ir didelė kovotoja už žmogaus teises ir teisybės ieškotoja, pavyzdys daug kam. Deja, šioje situacijoje ji pasirodė nekaip, ir tas noras kovoti jai subliuško kaip oro balionas. Visų pirma, vos pasirodžius laidai, iš jos reakcijos nebuvo jokios, tik vėliau pavyko pamatyti nedidelį komentarą prie kažkurio socialinio tinklo komentatoriaus. Suprask, ji tik vedėja ir nėra atsakinga už laidos svečius, nors ir nepritaria. Tokia tyli nepritarėja. O štai, kai apie tai pradėjo trimituoti žiniasklaida, pajutusi, kad jos įvaizdžiui gresia smūgis, suskubo parašyti viešą komentarą, kuriame pabrėžia, kad nėra abejinga. Kiek tai nuoširdu, ne man spręsti. O pačioje laidoje ji tiesiog susigėsta ir pratyli, nes tikisi, kad tai į eterį neišeis. O taip, tikrai. Šiaip manau, kad vedėjų, ypač jei jie nėra abejingi žmonių teisėms apskritai ir tai viešai deklaruoja, pareiga tokiam svečiui pastabą pasakyti tiesiai, net reikalauti perfilmuoti. Ir tai - mažų mažiausia. Bet televizinė Beata turbūt nėra ta Beata gyvenime. Liūdna.
Na, bet ne tik vedėjai kuria laidas, didysis darbas nudirbamas tų, kurie lieka už kadro: prodiuseriai, operatoriai, režisieriai, montuotojai. Tai jų pareiga padaryti laidą taip, kad ji būtų ne tik kokybiška, bet ir nepažeistų Lietuvos įstatymų (!). Šiuo atveju buvo „pražiūrėta“ (du kartus!), o dėl ko, galiu tik spėlioti. Mano variantai:
1. Dirbama yra aplaidžiai. Peržiūrima visuma, bet nesigilinama, iškerpama tik „darbinė“ dalis, kurio neturi būti eteryje;
2. Gestas pamatomas, galvojama, kad nelabai gerai, bet juokinga, publikai patiks, dedam;
3. Gestas pamatomas, bet nematoma, kad tame yra kažkas blogo.
Šiuo atveju visi variantai labai liūdni. Bet jei taip jau padaryta, vien laidos uždarymu, deja, neatsipirksi.
Apie istoriją
O štai ši vieta man atrodo svarbiausia. Kaip mes traktuojame praeitį? Kaip į ją reaguojame? Koks mūsų identitetas?
Ar mes apskritai suprantame, dėl ko kilo skandalas? Daugelis linkę kaltinti A. Baukutę kaip asmenį: „nenuspėjama“, „išprotėjusi“, „vulgari“ (čia epitetai iš DELFI komentarų). Visi, atrodo, tenori išsilieti ant nemėgstamo viešo asmens, bet nutyli esmę. Juk čia svarbu kontekstas, A. Baukutės ir L. Lapėno (apibendrintai žmogaus X) vietoje galėjo būti ir kiti nemažiau garsūs asmenys ir padaryti tokią nesąmonę. Tik jei tas žmogus iš esmės neerzintų, netgi patiktų daugumai, ko gero, ir komentarų apie supratimą ir žmogiškas klaidas būtų daug daugiau.
Bet tai, ką padarė tas žmogus X ir ką ištransliavo nacionalinis (!) kanalas, yra įžeidimas, tai yra rimtas įžeidimas, už kurį gresia baudžiamoji atsakomybė. Įžeidimas žvėriškai nužudytiems žydams, gyviems žydams, europiečiams, kurie kentėjo nuo nacių okupacijos, pagaliau mums, lietuviams. Tai tik dar vienas įrodymas, kad mes ne taip jau rimtai vertiname Holokaustą, nusikaltimą, prie kurio prisidėjo ir mūsų tautiečiai, kuris lydi kaip stigma mus visą gyvenimą, lydės ir mūsų ateities kartas. Mes tai toliau tyliai neigiame ir stumiame į šoną, tiesiog apie tai tylėdami (Beatos atvejis) ar nustumdami į šoną (laidos uždarymo atvejis).
Pačioje, praėjusios vasaros pabaigoje dalyvavau Molėtuose vykusiame „Atminties marše“. Pagerbėme miestelyje nužudytus žydus, kurių prieš karą buvo daugiau nei žygiavusių. Labiausiai džiaugiausi dėl to, kad dauguma jų buvo lietuviai ir praktiškai visi atvyko savanoriškai, nes juto, kad taip reikia. Vis dėlto suvokiau, kad per 25 nepriklausomybės metus tai yra, ko gero, pirmas kartas, kai va taip visuomenės suorganizuotas, o ne iš aukščiau „nuleistas“ tokio pobūdžio renginys įvyko Lietuvoje (nors ir tie iš aukščiau nuleisti dažnai buvo rengiami per sukąstus dantis).
Kitą vertus žinojau, kad tai nėra visa Lietuva, yra dar ta kita, su žmonėmis X. Su tais žmonėmis, kurie sako, kad apie žydus kalbama per daug (nors tokie dalykai parodo, kad toli gražu ne), kad žydai per daug reikalauja (ar teisingumo reikalavimas nėra žmoniška?), kad jie patys trėmė lietuvius ir gavo, ko nusipelnė (nors trėmė daugiau lietuvių ir rusų), kad reikia įteisinti svastiką, nes tai senas baltiškas ženklas (nors jo simbolika suniekinta amžiams) ir t. t. Ir tikrai nemanau, kad šiuo atveju A. Baukutė galvoja būtent taip. Bet, deja, ši blevyzga įrodė, kad į tuos dalykus žiūrima per pirštus. A. Baukutės tipo maivymasis visiškai netiko, netinka ir netiks niekur. Žinau, kad žydai turi gerą humoro jausmą, taip pat ir labai juodo (su jų istorija labai balto humoro tikėtis būtų sunku), bet nežinau, koks sveiką humoro jausmą turintis žmogus Hitlerio imitavimą ir šaukimą išsišiepus iki ausų „Žydas, žydas!“ televizijos eteryje gali priimti kaip gerą pokštą ar net (kaip pati A. Baukutė bandė teisintis) priminti apie Holokaustą.
Priminti galima ir tokiu būdu, jei tas marširuojantis išsišiepęs personažas antrojoje spektaklio dalyje parodo savo tikrąjį veidą. Deja, čia nebuvo spektaklis ir antros dalies taip pat nebuvo... Buvo aktorė, kuri šaukė „Žydas!”, dalis, kuri ir juokėsi ir šaukė kartu, dalis, kuri tam griežtai nepritarė ir didžioji dalis, kuri gal ir nepritarė, bet nedarė nieko. Kažką primena? Prieš 75 metus buvo lygiai taip pat. Ir ne tik tada.
Tokia pati situacija buvo ir per trėmimus, partizaninį karą, Romo Kalantos susideginimą. Netgi Sąjūdžio laikais. Buvo tylėjusių, o tada išbėgusių į priekines gretas ir šaukusių kaip jie daug dirbo ir kovojo. Tada. Yra tokių ir dabar. Matėme, koks priešiškumas kilo pasirodžius „Mūsiškių“ knygai, koks pasipiktinimas buvo dėl žydų kapinių Vilniuje, jau nekalbant apie kai kuriuos internetinius komentarus. Pavyzdžių galime rasti labai daug. Deja, mes, kaip visuomenė, savo padarytų klaidų pripažinti nenorime. O tai padaryti yra būtina, jei norime būti brandūs. Kitas dalykas, jei nenorime..
Vietoj pabaigos
Rašant šia tema iškyla dar viena problema. Tokių tekstų rašytojai dažnai turi aiškinti, kad nėra žydai (ar tai nėra dar vienas abejingumo ir nepasitikėjimo ženklas?). Vis dėlto pasakysiu arba „pasiteisinusiu“ ir aš. Aš nesu žydas. Šis istorijos tarpsnis ir jo pripažinimas, susitaikymas su praeitimi ir klaidų pripažinimas, man, kaip lietuviui, atrodo be galo svarbūs dalykai. Lygiai taip pat kaip svarbu yra prisiminti trėmimus, žuvusius partizanus, Sausio 13-osios aukas. Problema tik ta, kad Holokausto atveju esame kitoje barikados pusėje, o tos barikados peržengti visiškai nesinori.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalyti mintimis ar nuomone? Rašykite el.p. pilieciai@delfi.lt!