Kaip Kaunaitė atsidūrė Kaune
Žiūrint pastarųjų metų Dž.Vėbrės nuotraukas nesunku pastebėti, kad vis kinta jos plaukų spalva, ilgis, šukuosena. Jei tikėtume šios energingos moters parašytos knygos pavadinimu, pati stiliaus konsultantė ne kartą keitė savo gyvenimą.
Iš gimtosios Palangos į Kauną prieš keturiolika metų persikėlusi gyventi kirpėja Dž.Vėbrė juokauja: mergautinė pavardė – Kaunaitė – jau sufleravo, kad jai bus lemta gyventi šiame mieste. „Būdavo juokas: kai mano tėtis kur nueidavo ir klausiamas pasakydavo pavardę, išgirdę „Kaunas“, prašydavo sakyti pavardę, o ne gyvenamąjį miestą“, – šypsodamasi prisiminė pašnekovė.
Kelias iki nuosavo grožio salono ir įvaizdžio dizainerės specialybės buvo ilgas, bet kryptingas. Ponia Džiuljeta prisiminė, kaip po vidurinės mokyklos mokydamasi prekių žinovės specialybės sostinėje jau puošė savo bendrakurses, tempė jas į fotoateljė, bandė kurti tam tikrą įvaizdį.
Persekioja skaičius 313
Ilgą laiką Dž.Vėbrė dirbo pačios įkurtoje „Grožio artelėje 313“. O kai pasiryžo atidaryti erdvesnį grožio saloną, teikiantį įvairesnes įvaizdžio formavimo paslaugas, moteris susidūrė su besikartojančia skaičių magija.
„Pirkome plyteles, girdime, kaip rėkia pardavėjas sandėlininkui: „Atnešk plyteles 313.“ Vėliau, klojant ruberoidą, nutįso juostos nuo stogų su užrašu 313. Dažų kodas – vėl 313. Galvoju: „Tai mano!“ – naujo salono patalpų remontą prisiminė Dž.Vėbrė. Pasirodo, skaičius 313 ponią Džiuljetą lydi nuo gimimo – tai jos gimtadienio skaitmenys: kovo mėnesio 13 diena.
Naujam grožio salonui, pro kurio langus matyti parkelis prie viešosios bibliotekos, parinktas pavadinimas „Rolė“. Savininkės manymu, gyvenimas yra teatras, o naujame salone bus siūlomos ne tik visiems įprastos grožio procedūros, bet ir įvaizdžio formavimo paslaugos.
Naujas salonas – nauja idėja
„Įvaizdis nėra viena atskira dalis: galva, veidas ar kūnas. Kirpėjas negali dirbti sau, nesuprasdamas įvaizdžio pagrindų. Jis turi tai išmanyti, kad galėtų pritaikyti žmogui spalvą pagal prigimtį, bet toli nenukrypti. Turi būti kaip psichologas, derinti išvaizdą prie vidaus. Bendraujant su žmogumi reikia suprasti motyvaciją, kodėl jis nori pasikeisti, kas atsitiko: skyrybos, netektis, darbas prarastas, – pasakojo Dž.Vėbrė. – Visą šį komplektą mes ir pasiūlome: surasti save, nuspėti, ko žmogus nori – ar darbo, ar vyro. Nes tam reikalingi skirtingi įvaizdžiai, o jų yra labai daug.“
Įvaizdžio salono „Rolė“ savininkė turi minčių čia rengti ir įvairias šventes: „Mes norime ir teminius mergvakarius daryti, gimtadienius. Merginos susigalvoja visokių nesąmonių: eina Laisvės alėja ir prašo pinigų. Kodėl nepadarius gražios fotosesijos su tam tikro stiliaus įvaizdžiu?“ Be to, „Rolėje“ bus skaitomos paskaitas norinčioms pačioms išmokti kurti įvaizdį.
„Įvaizdis – galingas ginklas, sėkmės įrankis. Kai žmogui tinkamai parinktas įvaizdis, jis gali drąsiai eiti ir darbintis, ir į norimą socialinį sluoksnį. Jei jis gerai jaučiasi, tai regi visi aplinkiniai. Žmogus, kuris sau patinka, ir visiems kitiems patiks. Moters nuotaika labai priklauso nuo to, kad ji sau pačiai patinka. Jai visa diena gera dėl to. Galima sakyti, kad ir vyrai šiais laikais kuria įvaizdį, tiesa, jis dažniau solidus, dalykiškas“, – pažymėjo įvaizdžio dizainerė.
Pas kirpėją – pasidalyti išgyvenimais
„Plaukai – pagrindinis įvaizdžio elementas, – mano Dž.Vėbrė. – Iš plaukų spalvos, formos, struktūros galima labai daug sužinoti apie žmogų“. Kam jau kam, o grožio specialistėms moterys išsipasakoja tikrai daug, ne mažiau ir klausimų apie išvaizdą užduoda. Įkvėpta tokių besikartojančių klienčių klausimų Dž.Vėbrė prašė knygą „Jeigu nori keisti gyvenimą... keisk šukuoseną!“, ją išleido „Obuolio“ leidykla.
„Aš pati – ir kirpėja stilistė, ir vizažistė, ir dar įvaizdžio dizainerė jau 25 metus. Tiek grožio salone, tiek per mano skaitomas paskaitas kartojasi tie patys klausimai: „Kokią spalvą, kokį kirpimą rinktis?“ Visa tai privertė mane parašyti knygą. O kiek žmonių yra, kurie neateina pas mus!? Tegul vis žino, net ir tie, kurie nesilanko. Knyga nėra didelės apimties, bet kiekviena pastraipa reikšminga, daug praktinių patarimų“, – sakė autorė.
Norėdama įsitikinti, kad tokia knyga reikalinga, Dž.Vėbrė pati apklausė įvairaus amžiaus ir profesijų moteris. Sulaukė pritarimo. „Po chemoterapijos nuplikusios moterys sako: „Man baisiau yra ne tas auglys, o žiūrėti į save be plaukų, tarsi būčiau savęs netekusi, neatpažįstu savęs, niekur eiti negaliu. Bausmė moteriai būti be plaukų. Daug turiu tokių pavyzdžių iš gyvenimo“, – sakė Dž.Vėbrė ir pridūrė, kad kirpėją kai kurios moterys lanko it kokį psichologą.
Keisk šukuoseną pagal siekius
Pati išbandžiusi ne vieną skirtingą kirpimą ir kone visą spalvų paletę, įvaizdžio konsultantė ir salono „Rolė“ savininkė Dž.Vėbrė drąsino moteris nebijoti permainų, rinktis plaukų spalvą pagal keliamus siekius.
„Blondinė – ką tai reiškia, su kuo asocijuojasi? Šviesa, diena, pozityvumas, barbė, gera, švelni, seksuali. Tai labai patinka vyrams, nes jie to neturi ir visada renkasi tai, ko neturi. Smagu turėti paklusnią, gerą mergaitę, – įvaizdžio pamokėlę pradėjo pašnekovė. – Tamsiaplaukė: naktis, pamotė, ragana, bajoraitė, karalienė (net ledo), ir tada žmogus galvoja: labai dalykiška, pasikėlusi, aš bijau prie jos prieiti. Ne vieną kartą yra buvę – ateina tamsiaplaukė ir sako: „Kažkaip man asmeniniame gyvenime nesiseka, gal galite patarti?“ Užtenka įterpti šiek tiek šiltesnių varinių sruogų, kad nebijotų prieiti žmogus, nes moteris pasikeičia. Su sruogomis: linksmesnė, švelnesnė, sukalbamesnė, jau ne tokia konservatyvi. Pagal spalvas moterys labai dažnai renkasi įvaizdį, pačios gal nesupranta, bet intuityviai jaučia. Kartą tamsiaplaukę aktorę, kurios judrus, linksmas charakteris, nudažėme ugnine spalva, ir visas kolektyvas pritarė, kad ji grįžo į savo charakterį.“
Amžius – ne kliūtis grožiui
„Knyga tiks sesei, mamai ir senelei, nes joje yra patarimų net aštuoniasdešimtmetėms. Turiu vyresnio amžiaus klienčių, smagu, kai prisižiūri ir tokio amžiaus moterys. Manau, kai pasens mūsų karta, damos labiau savimi rūpinsis. Kaune yra damų, o aš pati kilusi iš Palangos, deja, ten nėra tokių moterų. Pamenu savo mamą – jos laikais buvo įprotis suptis į skarą jau nuo 50 metų. Dabar taip nėra, penkiasdešimtmetės tiesiog žydi ir dažnai net nenuspėsi amžiaus, taip puikiai atrodo“, – apie kartų skirtumus ir įpročius svarstė pašnekovė.
Pasiteiravus, kas labiausiai užkliūva stebint viešus asmenis ir ką ji, kaip specialistė, labiausiai norėtų keisti tokių moterų išvaizdoje, Dž.Vėbrė ilgai nesvarstė: „Pastebiu, kad ne trūksta dėmesio sau, bet dažnai perlenkiama, persistengiama siekiant atrodyti tobulai. Moterys perdėtai sureikšmina įvaizdį: makiažo sluoksnis, akių vokų šešėliai, ilgi nagai, blakstienų prilipdyta... Saikas būtinas – moteris ir taip graži. Tereikia šiek tiek pakoreguoti spalvas, drabužių formas, nes negražių dailiosios lyties atstovių nėra, tiesiog nežinoma, kaip naudotis įvaizdžio įrankiais.“
Ponia Džiuljeta atviravo, kad nesižavi pompastiškais viešais renginiais, tad ir į naujos studijos „Rolė“ atidarymą kvietė ne populiarius ir žinomus asmenis, o savo klientus, nes šie jai ir yra tikros žvaigždės: „Mes nedirbame toms žvaigždėms, kurios turi vieną įvaizdį. Pastebėkite, daugumos sceninis įvaizdis nekinta. Mes dirbame žmogui, kuriam tikrai to reikia. Labai daug yra mokytojų, gydytojų, buhalterių, aktorių – be galo nuostabių, nuoširdžių žmonių. Kai jiems padedi, kokios būna džiaugsmo ovacijos – iki ašarų. Kartais net apsikabina, paverkia, pasidžiaugia: „Kaip gerai dabar gyvensiu.“ Kiek nedaug reikia: pakeitė šukuoseną, pasiūlėme makiažo pamokėlę.“
