Pučiant stipriam vėjui, šalčio poveikis sustiprėja ir žmonės jaučia daug žemesnę oro temperatūrą, nei yra iš tikrųjų. Jei reikia išeiti, stenkitės, kad kelionė būtų kuo trumpesnė ir būtinai apsirenkite šiltai ir patogiai: suaugusieji ir vaikai turi dėvėti kepurę, megztą šaliką, kumštines pirštines, šiltus batus ir drabužius. Tinkamiausi drabužiai – iš vilnos, šilko, nes jie sulaiko daugiau kūno šilumos nei medvilnė, viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo.
Avėkite šiltą ne per ankštą avalynę, mūvėkite vilnones kojines, tinkamai apsaugokite rankas (venkite pirštuotų pirštinių). Kai einate į lauką, patepkite nepridengtas kūno vietas (ausis, nosį, skruostus) riebiu kremu, į kurio sudėtį neįeina vanduo. Ypač saugokite nušalusias kūno vietas. Be to, neikite į lauką ką tik nusiprausę ar išsimaudę.
Sinoptikams prognozuojant didelius šalčius, pasirūpinkite vandens, maisto ir kuro atsargomis. Jei turite galimybę, įsigykite šildymo prietaisus.
Šaltyje venkite didelio fizinio krūvio, nedirbkite jokių sunkių darbų, ypač jei sergate širdies ligomis ar turite padidėjusį kraujospūdį. Jei šaltyje tenka ko nors laukti, negalima stovėti ar sėdėti ramiai, reikia kuo daugiau judėti.
Atėjus iš šalčio, nerekomenduojama, iš karto pulti šildytis prie šildytuvo arba gelbėtis karštais gėrimais, geriau šiek tiek, kokį pusvalandį, palaukti.
Be to, jei turite galimybę, valgykite šiltą, kaloringesnį maistą, gerkite šiltų skysčių ir venkite alkoholio.
Nesinaudokite savos gamybos elektros šildymo prietaisais, nejunkite kelių elektros prietaisų į vieną elektros lizdą ir nepalikite jų įjungtų į tinklą be priežiūros.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl šalčio poveikio po 1−3 dienų padidėja mirtingumas nuo koronarinės širdies ligos, po 3−4 dienų – nuo smegenų kraujotakos sutrikimų (insultų), po ilgiau nei 5 dienų – nuo kvėpavimo takų ligų. Žiemą širdies kraujagyslių ligos sudaro 50−70 proc. padidėjusio mirtingumo, kvėpavimo takų ligos – 15−33 proc. Lietuvoje kasmet dėl šalčio poveikio miršta apie 400 žmonių.
Pirmoji pagalba nušalus
Kuo greičiau stenkitės patekti į šiltas patalpas.
Nušalusią kūno dalį atšildykite įmerkdami pažeistą kūno vietą į kambario temperatūros vandenį arba dėkite kambario temperatūros tvarsčius ant nušalusių kūno dalių (pakanka 20 – 30 minučių). Jei žmogus nušalo galūnes, nepamirškite nuimti žiedus ar laikrodžius, kadangi atšildant nušalusias galūnes, jos tinsta ir papuošalus gali būti sunku numauti.
Duokite gerti šiltų ir saldžių gėrimų.
Nedaug nušalus, kai arti nėra šiltų patalpų, veidą, nosį, ausis galima šildyti delnais.
Atšildymą galima užbaigti, kai nušalusių kūno dalių oda suminkštėja ir grįžta jutimai.
Svarbu
Nušalusių kūno vietų netrinkite (ypač sniegu). Jei šildant atsiranda pūslių, nustokite šildyti. Nušalusią vietą uždenkite steriliu tvarsčiu ir sutvarstykite. Sutvarstytą kūno dalį (jeigu tai įmanoma) susukite į minkštą, storą audinį (pvz., antklodę, megztinį). Malšinkite skausmą. Skubiai vykite arba vežkite nukentėjusį į artimiausią gydymo įstaigą.
Draudžiama nušalusias vietas šildyti tiesiogine šiluma (glausti prie radiatorių, guminių šildyklių, merkti į karštą vandenį, šildyti naudojant plaukų džiovintuvą ir pan.), kadangi tiesioginė šiluma gali dar labiau pažeisti jau ir taip šalčio pakenktus audinius.
