Alytaus nekilnojamojo turto agentūros „Miroda“ vadovė Rima Mitkienė ir agentūros „Ober-Haus“ atstovas Druskininkuose Ričardas Klincaras sako, kad daugėja emigrantų, kurie apsisprendžia negrįžti į Lietuvą ir prašo parduoti paskutinį čia užsilikusį turtą.
Emigrantai apsisprendžia negrįžti
Seniausios Alytuje, nuo 1999 m. veikiančios nekilnojamojo turto agentūros „Miroda“ vadovė Rima Mitkienė teigia, kad emigracija Dzūkijos sostinės nekilnojamojo turto rinkai įvairiais laikotarpiais darė visiškai skirtingą įtaką.
Šio amžiaus pradžioje, iki pat krizės, investuojantys į nekilnojamąjį turtą gimtajame mieste emigrantai didino paklausą, o dabar išryškėjo atvirkštiniai procesai – galutinai apsisprendę negrįžti į tėvynę buvę alytiškiai parduoda čia likusius būstus, išsiveža senstančius tėvus ir parduoda jų namus.
„Tuo metu, apie 2005 – 2007 metus, emigrantai parveždavo pinigų, pirko Alytuje butus, namus ir sklypus. Retas tuomet kalbėjo apie visišką ryšių su Lietuva nutraukimą ir čia viską parduodavo. Po to buvo toks periodas, kada nekilnojamojo turto pirkimas buvo minimalus. Kainos dar buvo aukštos, paskui būsto pardavėjai jas leido, bet, kiek beleistų, masinio pirkimo jau nebuvo,“- prisiminė R. Mitkienė.
„Jie jau elgėsi kitaip, negu prieš krizę. Jei prieš Kalėdas perka sklypą, tai rengia projektą, pavasarį jau kažką pradeda statyti. Neliko investuotojų, kurie sakydavo: Turiu pinigų, tai nupirksiu ir tegul stovi,“- sakė „Mirodos“ vadovė.
Išsiveža Alytuje paliktus tėvus
Dabartinę situaciją vieną kadenciją Alytaus miesto savivaldybės tarybos nare buvusi verslininkė vadina liūdna, nes alytiškiai grįžta iš užsienio parduoti paskutinį būstą – butą, kuris stovėjo tuščias 8 ar 10 metų, o jie mokėjo už komunalinius mokesčius vien tam, kad turėtų kur grįžti porai savaičių per metus atostogų. Grįžta parduoti pradėtus statyti ir neužbaigtus namus, sklypus, kuriuos kažkada brangiai nusipirko ir svajojo ten statytis namus.
Bendraudama su tokiais klientais R. Mitkienė išgirsta pasakojimus, kad jie jau apsisprendę imti paskolas ir pirkti namus tose šalyse, į kurias kažkada išvažiavo mąstydami tik apie laikiną galimybę užsidirbti. Negana to, ateina metas, kada užsienyje dirbantys lietuviai apsisprendžia išsivežti ir savo senstančius tėvus.
„Tie, kurie buvo darbingesni, emigravę dar ir pensijos kažkiek spėja užsidirbti. Kaip tik neseniai bendravome su moterimi, kuri parduoda paskutinį butą Alytuje. Ji išvyko pas vaikus į Angliją, kai iki pensijos buvo likę 5 metai. Dabar iš Lietuvos, kurioje dirbo 30 metų, gauna 200 eurų pensiją ir dar 100 svarų angliškos,“- pasakojo R. Mitkienė.
Namus stato ne emigrantai, o butus pardavę alytiškiai
„Nauji daugiabučiai namai Alytuje nestatomi ir dar 10 metų niekas jų nestatys, nes naujo buto statybos kaštai atitinka ekonominės klasės namo kainą. Kas statė „Miestą mieste“ ir buvusį „Signalo“ viešbutį, tas bankrutavo. „Skirnuva“ išlipo ant pakilimo momento, bet irgi būtų ne kažin kas, jeigu nebūtų laiku spėję parduoti. O sklypai Alytuje pigūs,“- aiškino „Mirodos“ vadovė.
R. Mitkienė atkreipia dėmesį, kad į visas puses nuo Alytaus yra tinkamų sklypų formavimui ir individualių namų statyboms erdvių, o ir pačiame mieste, sparčiai vykstant žemės reformai, jų nemažai išdalinta.
Alytaus rajone, nuo miesto į Kauno pusę, už pieninės, Pivašiūnų link ir Vilniaus kryptimi, kuriasi iš butų į namus išsikeliantys alytiškiai. Tik nedidelė dalis iš jų yra užsienyje užsidirbę pinigų statyboms, o tikrų grįžtančių emigrantų – vienetai ir jų dar mažėja.
„Namus stato alytiškiai, kurie pardavė savo butus, o, kol užbaigs statybas, kelis metus gyvena išsinuomotuose būstuose,“- sakė R. Mitkienė.
1 kambario butas Alytuje kainuoja nuo 9 iki 14 tūkstančių eurų, 2 kambarių – nuo 14 iki 30 tūkst., sklypą su elektros įvadu mieste galima nupirkti už 5 – 6 tūkst., su visomis komunikacijomis – iki 10 tūkst. eurų, o priemiestyje su elektra – nuo 2,5 tūkst. eurų. Per 2016 metus kainos kilo ne daugiau kaip 6 procentais.
Iš Alytaus keliasi į Druskininkus
Jos teigimu, šiemet Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu gausiau grįžtančių į Alytų emigrantų pasigedo ne tik nekilnojamojo turto agentūros, bet ir automobilių nuomos bendrovės, kavinės, parduotuvės.
Sentimentai, traukiantys į gimtąjį Alytų, baigia išsekti – daugelis emigrantų jau atostogauja Ispanijoje, Prancūzijoje ar šiltų kraštų kurortuose, bet ne Lietuvoje. Kiti, užuot aplankę Alytuje likusius giminaičius, jie kviečiasi juo švęsti Kalėdų ir Naujųjų metų pas save.
R. Mitkienė pastebi dar vieną tendenciją, kad daugėja klientų, kurie prašo jos parduoti būstą Alytuje ir surasti Druskininkuose. Kažkada taip elgdavosi tik pensininkai, sumanę senatvėje mėgautis kurorto gamta ir naudotis gydymo paslaugomis, o dabar – darbą Druskininkuose susiradę alytiškiai.
Emigravę druskininkiečiai sudaro 15-20 proc. būsto pardavėjų
Kurorte butus perkančių alytiškių teko sutikti ir nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ atstovui Druskininkuose Ričardui Klincarui. 2016 m. jam pavyko parduoti du butus Airijoje gyvenantiems emigrantams iš Alytaus, o iš viso pernai jo paslaugomis pasinaudojo 4 išeivių šeimos.
„Moteris pirko dviejų kambarių butą Druskininkų centre, pirmame aukšte, kaip investiciją, o jos darbuotoja – Veisiejų gatvėje. Nuomoja poilsiautojams. Viena emigrantė, 15 metų gyvenanti Vokietijoje, buvo nusižiūrėjusi internete mano parduodamą 1 kambario butą, atvyko per Kalėdas, bet nespėjo, nes ką tik buvau už jį gavęs avansą, tai ji greičiausiai kitoje agentūroje išsirinko,“- dalijosi šviežiais įspūdžiais R. Klincaras.
15 – 20 procentų jo klientų, prašančių agentūros parduoti jų būstus, yra druskininkiečiai, emigravę į užsienį ir apsisprendę negrįžti.
„Pavyzdžiui, Ateities gatvėje pardavinėju emigrantų butą, kurį jie buvo pradėję remontuoti, bet pakeitė savo planus ir nusprendė parduoti,“- kalbėjo Ober-Haus“ atstovas.
Atpigus šilumai baigėsi kraustymasis į užmiestį
Sklypais individualių namų statybai domisi dar mažiau emigrantų, negu butais. R. Klincaras prisiminė vieną jaunuolių porą, kuri pirko sklypą Neravuose, ketindama grįžti ir statytis namą. Jis pastebi, kad iki krizės buvęs druskininkiečių kraustymasis į užmiestį jau baigėsi. Dabar butai mieste populiaresni už sklypus ir sodybas.
„Druskininkiečiai anksčiau bėgo į užmiestį nuo vienų iš didžiausių Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos kainų. Šiluma atpigo drastiškai, o kur dar kvartalinė renovacija, per keletą metų pakeitusi miesto vaizdą. Pavyzdžiui, Ateities gatvėje kai kurių namų gyventojai mokėjo už šilumą per mėnesį iki 10 litų už kv. metrą, o dabar moka iki 1 euro,“- sakė R. Klincaras.
Druskininkų miesto centre 1-2 kambarių butus poilsiui perka turtingi senstelėję vilniečiai, o druskininkiečiai, kaip susitarę, svajoja apie 3 kambarių butus miegamuosiuose kurorto mikrorajonuose, kainuojančius nuo 30 tūkst. eurų. Sklypą namo statybai su visomis komunikacijomis Baltašiškėje galima įsigyti už 35 tūkst. eurų.
Valstybinės įmonės Registrų centro duomenimis, kuriuos apibendrino R. Klincaras, per antrąjį 2016 m. pusmetį Druskininkų Kalviškių mikrorajone buvo parduotas 141 butas, miesto centre – 105, naujus šeimininkus surado 18 namų, o sklypų – apie 40, daugiausia Neravų kryptimi.
Netikėkite legendomis apie dolerių prikimštus lagaminus atsivežančius rusus
Skirtingai nuo Alytaus, Druskininkuose nauji daugiabučiai dygo kaip grybai po lietaus, tik ne visiems projektų vystytojams pavyko sėkmingai išparduoti butus. R. Klincaras pastebi, kad Merkinės gatvėje du nauji daugiabučiai jau apgyvendinti, o pusė trečiojo dar stovi neparduota, bet savininkai planavo šiemet padidinti jų kainas.
Butus įrenginės naujas savininkas, įsigijęs nebaigtą statyti devynaukštį namą Neravų gatvėje, bus statomi nauji daugiabučiai dalyje buvusios „Draugystės“ sanatorijos, gruodžio mėnesį priduotas projektas „Gluosnių pakrantė“ prie Alkos tvenkinio, Gardino gatvėje.
R. Klincaro teigimu, trečdalis butų „Gluosnių pakrantėje“ jau rezervuoti ir būsimieji jų šeimininkai įsirenginėja apdailą pagal savo skonį.
Legendomis apie dolerių prikimštus lagaminus atsivežančius rusus, kurie masiškai perka butus Druskininkuose, R. Klincaras nerekomenduoja tikėti.
Sako, pernai butais domėjosi tik pavieniai svečiai iš Rusijos, o baltarusių ir ukrainiečių – dar mažiau.
