„Nepraėjo nė mėnuo ir jau gavau iš žurnalistų patį opiausią valstybei klausimą, kurio iš karto tikėjausi – kiek gi dabar uždirbu? Tai jokia paslaptis: mano, kaip Vyriausybės kanclerės, atlygis „į rankas“ yra 2 062,94 Eur per mėnesį. Pirmų savaičių vidutinis darbo grafikas: nuo 7 val. iki 23 val.
Palyginimui, kai tik baigiau bakalauro studijas JAV, 2000 m. gavau per du kartus daugiau nei tiek. Net mano stipendija, skirta pragyvenimui Princetono universitete, buvo šiek tiek didesnė nei dabartinis atlyginimas.
Prieš grįžtant į Lietuvą dirbti valstybiniame sektoriuje, mano pajamos buvo nepalyginamai didesnės. Beje, jei kam įdomu, sutikdama dirbti premjero Sauliaus Skvernelio komandoje atsisakiau kito darbo pasiūlymo. Būčiau uždirbusi kur kas daugiau nei dabar“, – komentavo kanclerė.
Ji prisipažino, kad sprendimą dirbti kanclere lėmė ne atlyginimo dydis, o noras bei galimybės įgyvendinti realius pokyčius, kurių reikia Lietuvai.
M. Dargužaitės teigimu, Vyriausybės vadovo patarėjai uždirba apie 1,8 tūkst Eur. Tačiau net mokant ir tokį atlyginimą, į valstybės tarnybą sunku prisivilioti užsienyje studijavusius, pokyčiams įgyvendinti reikalingus žmones.
„Akivaizdu, kad atlyginimų valstybės sektoriuje politika yra ydinga. Labai dažnai norint pritraukti kompetentingus žmones net neužtenka maksimalių leidžiamų mokėti priedų. Tuo pačiu turime išsipūtusį valstybinį sektorių, kuriame dirba per daug žmonių, siūlomas per mažas atlyginimas, kad būtų galima prisitraukti patyrusių specialistų ir profesionalų, lieka tik vienas kitas „idėjinis valstybinis“ žmogus.
Užtat milijonai leidžiami perkant paslaugas iš konsultantų, vietoj to, kad normaliai apmokami kompetentingi specialistai patys problemas spręstų.
Tai turi keistis. Jei norime, kad valstybė funkcionuotų gerai, turime turėti galimybę prisitraukti gerus žmones į valstybinį sektorių. Tai sisteminė problema, kurią sistemiškai bandysime pakeisti. Kai atsiras daugiau kompetentingų žmonių, dirbančių valstybės labui, tada gal ir visuomenės nuomonė pasikeis, kad valstybės tarnautojas – tai tik tas, kuris nori prieiti „prie lovio“, – komentavo kanclerė.
Žurnalistas Andrius Tapinas „Facebook“ sukritikavo M. Dargužaitės kalbėjimą, kad prieš grįždama į Lietuvą ji uždirbdavo gerokai daugiau, ir kaip sunku už valdišką algą į valstybės tarnybą pritraukti kompetentingus žmones, baigusius studijas užsienyje.
„Pirma, na, nėra 2060 eurų į rankas tokia jau nepakeliamai varginga suma kanceliarijos vadovui. Antra, kiek galima reikalauti, kad Lietuva klauptųsi ant kelių prieš tavo aukos didybę? Ir tavo Princetono išsilavinimą?, – piktinosi A. Tapinas. – Trečia, sprendžiant iš to, kas viešinama kanclerės Facebooke, tai per pirmas dvi savaites nuveikti didūs darbai – nusiselfinta su JAV senatoriais ir pabaliavota Londone. Ketvirta, skaičiai įgyja prasmę tada, kai jie yra lyginami.
Tokia alga Vilniuje pagal Numbeo palyginimą yra lygi 4 500 svarų algai Londone. Jeigu neklystu, panašaus lygio britų Vyriausybės tarnautojas po mokesčių uždirba apie 5 000 – 6 000 svarų. Ir penkta, šiek tiek socialinės empatijos dar niekam nepakenkė. Net ir Vyriausybės kancleriams“.
Vyriausybės interneto puslapyje skelbiama, kad Vyriausybės kanclerės priskaičiuotas darbo užmokestis („ant popieriaus“) yra 2 782 Eur, jos pavaduotojo – 2 574 Eur, premjero patarėjų – 2 271 Eur, o paties premjero – 4 175 Eur.
Beje, pvz., Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko darbo užmokestis yra 2 624 Eur, „Sodros“ direktoriaus – 2 687 Eur, Lietuvos oro uostų direktoriaus – 4 999 Eur, o „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus – 6 401 Eur (t.y. kur kas daugiau nei uždirba premjeras).
„Sodros“ duomenimis, daugiau kaip 2 tūkst. Eur atlyginimą „ant popieriaus“ uždirba kiek daugiau nei 35 tūkst. visų šalies darbuotojų, dirbančių tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuje. 255 tūkst. neuždirba nė minimalios 380 Eur algos.
