Pasitikėjo kaip seserimi
R. Neverauskienė ir nukentėjusieji, kurių šioje baudžiamojoje byloje yra 43, per visą ikiteisminį tyrimą ir bylos nagrinėjimą Klaipėdos apygardos teisme susitiko pirmą kartą.
Tokią galimybę suteikė bylą nagrinėjantis Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Remigijus Preikšaitis. Jis nusprendė, jog teismo posėdis, kuriame buvo sakomos baigiamosios kalbos, o kaltinamoji tarė paskutinį žodį, trečiadienį vyktų Salantų kultūros centre. Priežastis ta, jog didžioji dauguma nukentėjusiųjų yra itin garbaus amžiaus, todėl jiems sudėtinga atvykti į uostamiestyje esantį Klaipėdos apygardos teismą.
Salantų kultūros centre susirinko keliasdešimt nukentėjusiųjų, kuriems labai norėjosi pažvelgti R. Neverauskienei į akis ir paklausti, kodėl ji juos apgavo, kai šie moterimi taip pasitikėjo.
„Tavimi, Renata, pasitikėjau kaip seserimi. Kaip tu galėjai šitaip pasielgti, kai žinojai, kokia sunki mano padėtis? Juk žinojai, kad mano vyras po insulto jau 19 metų guli ant patalo, kad į kredito uniją atnešėme ir pasidėjome paskutines savo santaupas“, – graudinosi viena nukentėjusiųjų Ona Gikarienė.
Ji Kretingos kredito unijos Salantų filiale buvo pasidėjusi kiek didesnį nei 15 tūkst. eurų indėlį. „Kai man prisireikė 7 tūkst. eurų, nes mums įvedinėjo vandenį, tris kartus ėjau pas Renatą prašyti dalies savo indėlio, tačiau vis negaudavau, nes ji aiškindavo, kad pinigų iš Kretingos niekas neatsiuntė. Galiausiai reikiamą sumą gavau, bet tada ir kilo įtarimas, jog kažkas ne taip. Vėliau viskas paaiškėjo. Iki šiol nesu atgavusi kiek daugiau nei 8 tūkst. eurų, kurių labai reikia, nes serga ne tik mano vyras, bet ir aš. Visada stebėjausi, kodėl Renata tokia paslaugi. Paskambindavo, paklausdavo, kaip vyro sveikata, pasisakydavo, kad išvyksta atostogauti, pasiteiraudavo, ar kelias savaites man nereikės pinigų. Galvodavau, kokia ji rūpestinga. O, pasirodo, taip ji tik gudraudavo, kad neįkliūtų“, – teisme pasakojo O. Gikarienė.
Kiti nukentėjusieji, kurie iki šiol nėra atgavę pinigų, baigiamąjį žodį išnaudojo norėdami paklausti, kada R. Neverauskienė jiems grąžins pasisavintus pinigus.
Pinigus savinosi ketverius metus
R. Neverauskienė kaltinama tuo, jog pasisavino didelės vertės svetimą turtą – 223 tūkst. eurų. Pinigus ji savinosi, kai dirbo Kretingos kredito unijos Salantų filialo kasininke. Nustatyta, kad ji klastodavo dokumentus – padirbdavo kasos operacijų kvitus, kuriuos pateikdavo Kretingos kredito unijai, taip įrodydama, jog žmonės atsiėmė indėlius. O pinigus pasiimdavo pati R. Neverauskienė, indėlininkai nė neįtarė, kad jų pinigų kredito unijos sąskaitoje nebėra.
Nustatyta, kad indėlininkų pinigus ji savinosi ilgiau nei ketverius metus – nuo 2008 metų gegužės iki 2012 metų birželio. Ji taip pat pasisavino ir dalį Kretingos kredito unijos pinigų – iš seifo pasiėmė 22 tūkst. litų.
Kasininkė aferos paaiškėjo tada, kai ji atostogavo. Viena iš indėlininkų atėjo į Kretingos kredito uniją pasiimti pinigų, o tada paaiškėjo, kad jų jos sąskaitoje nėra. Tuomet Kretingos kredito unijos vadovai pradėjo domėtis, kas vyksta, paaiškėjo, jog tokių atvejų, kai nėra indėlininkų pinigų yra ne vienas, todėl ir kreiptąsi į teisėsaugą.
Kretingos kredito unija daliai nukentėjusiųjų atlygino padarytą žalą – 180 tūkst eurų. Tačiau valstybės kaltinimą palaikanti Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Vida Skalauskienė teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo peržiūrėti 362 kasos operacijų kvitai, žmonų klausta, ar jų parašai ant šių dokumentų yra tikri. Išaiškinta, kad kasos operacijų kvitai ir parašai ant jų buvo suklastoti, tai patvirtino ir rašysenos ekspertai. Todėl keliolika žmonų pareiškė atskirus civilinis ieškinius ir iš R. Neverauskienės siekia prisiteisti dar apie 40 tūkst. eurų, nes šios žalos Kretingos kredito unija neatlygino.
Kai kurie atskirus civilinius ieškinius pateikę nukentėjusieji yra praradę po kelis šimtus eurų, kiti netekę nuo 4 iki 8 tūkst. eurų.
Žmonės prarado visos gyvenimo santaupas
R. Neverauskienė yra kaltinama dokumentų klastojimu ir itin didelės vertės svetimo turto pasisavinimu. 45 metų moteris savo kaltę pripažino visiškai, todėl byla buvo nagrinėja sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Tačiau prokurorė savo baigiamojoje kalboje pabrėžė, jog tai, kad kaltinamoji pripažino savo kaltę, nėra lengvinanti aplinkybė. „Nėra duomenų, kad kaltinamoji būtų atsiprašiusi nukentėjusių asmenų, bent iš dalies atlyginusi žalą, o juk kalbame apie itin garbaus amžiaus žmones, kuriems pinigų reikia dabar, tai galbūt buvo viso jų gyvenimo santaupos, kurias jie sukaupė gydymuisi, pragyvenimui. Todėl nemanau, kad kaltinamosios prisipažinimas yra nuoširdus ir tai gali būti lengvinanti aplinkybė“, – teigė prokurorė V. Skalauskienė. Sunkinančia aplinkybe ji įvardijo tai, kad nuo R. Neverauskienės veiksmų nukentėjo garbaus amžiaus žmonės, kai kurie jų buvo bejėgiškos būklės, visi jie patyrė psichologinį stresą, todėl jų būklė dar labiau pablogėjo. „Kaltinamosios veiksmai neabejotinai atsiliepė ir taip trapiai nukentėjusiųjų sveikatai“, – baigiamąją kalbą sakė prokurorė.
Ji teismo paprašė R. Neverauskienę nuteisti realia laisvės atėmimo bausme. Numatyta, jog už didelės vertės turto pasisavinimą gresianti bausmė yra iki 10 metų nelaisvės. Prokurorė prašė skirti 6 metų laisvės atėmimo bausmę, bet ją reikia mažinti trečdaliu, nes kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę.
Todėl galutinė bausmė, kurios prokurorė paprašė R. Neverauskienei, yra 4 metai nelaisvės pataisos namuose ir visiškai atlyginti padarytą žalą – 223 tūkst. eurų.
Skundėsi sunkia finansine padėtimi
Kaltinamosios gynėjas nesutiko su tokia bausme, nes, anot jo, jos ginamosios prisipažinimas yra lengvinanti aplinkybė.
„Be to, R. Neverauskienė niekada nėra teista, ji turi aukštąjį išsilavinimą, yra ištekėjusi, augina nepilnametį vaiką. Todėl yra visos priežastys skirti švelnesnę bausmę, o jos vykdymą atidėti. Nemanau, jog R. Neverauskienei reikėtų skirti realią laisvės atėmimo bausmę“, – dėstė advokatas.
Jis aiškino, kad jo ginamoji pinigus iš Kretingos kredito unijos Salantų filialo pradėjo savintis todėl, kad jos šeimos finansinė padėtis tuo metu buvo sudėtinga, vyras mažai uždirbdavo, reikėjo išlaikyti šeimą.
„Tik vėliau jos veiksmai peraugo į tai, ką galima traktuoti kaip tiesioginę tyčią. Ji teigė, kad visus pinigus išleido vartojimui. Iš pradžių ji tikėjosi, kad pinigus pavyks grąžinti, nes brangiai parduos jai priklausantį sklypą. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai padaryti nepavyks, nes paimtų pinigų suma didėjo, o sklypo vertė mažėjo“, – aiškino R. Neverauskienės gynėjas.
Pati R. Neverauskienė per apklausas ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog už indėlininkų pinigus gerino buitį, remontavo namą, atostogavo užsienyje, pinigų skyrė ir vaikų drabužiams, išsilavinimui.
„Ji yra pasiryžusi padarytą žalą atlyginti“, – teigė buvusios kasininkės gynėjas.
Šiuo metu yra areštuotas R. Neverauskienei priklausantis sklypas ir namas. Tačiau kaltinamosios advokatas abejojo, ar turimo turto užteks padengti visus civilinius ieškinius. Juo labiau, kad namo parduoti iš varžytinių veikiausiai nepavyks, nes jis yra nepilnamečio gyvenamoji vieta.
Paskutinį žodį trečiadienį teisme tarė ir pati kaltinamoji R. Neverauskienė. Kai ji prabilo, nukentėjusieji iškart šūktelėjo, kad moteris kalbėtų garsiau. „Labai atsiprašau visų, kurie nukentėjo dėl mano veiksmų. Labai gailiuosi to, ką padariau. Teismo prašau skirti kuo švelnesnę bausmę“, – R. Neverauskienės paskutinis žodis buvo trumpas.
Klaipėdos apygardos teismas nuosprendį šioje byloje skelbs vasario 1 dieną.
