2015 m. kai gyvenome pirmuosius metus su euru prekių ir paslaugų kainos mūsų šalyje per metus sumažėjo apie 0,7 proc. Praėjusiais metais, įvairiais skaičiavimais, kainų didėjimas siekė 0,7-1 proc. Tačiau jau šiemet infliacija gali siekti ir 3 proc.
Ekonomistai vardijo kelias skirtingas priežastis, dėl ko kainos šiemet didės sparčiau. Jie neatmetė, kad galime sulaukti ir naujų kalafiorų skandalų.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pirmiausia atkreipė dėmesį į brangsiančius degalus, kurie pirkėjų krepšelyje užima nemenką vietą palyginti su kitomis ES valstybėmis.
„Manau, grynai statistiškai degalų sąnaudos 2017 m. bus didesnės dėl dviejų priežasčių. Pirma, dėl pasaulinių naftos ir degalų kainų.
Antra, valiutos kursas bus palankus degalų kainų didėjimui, tikėtina, doleris tikrai stiprės ir jau sustiprėjo euro atžvilgiu.
Vadinasi, už juos perkamos energetinės žaliavos dėl to eurais automatiškai brangs dar labiau nei galima būtų laukti vien tik dėl pasaulinių kainų padidėjimo“, – komentavo jis.
Kita vertus, ekonomisto nuomone, nemažai įtakos kainų didėjimui turės ir didesni darbuotojų atlyginimai:
„Taip sakant, šiuo aspektu liejasi per kraštus – darbo užmokestis daugelyje sektorių auga sparčiau nei darbo našumas. Kitaip tariant, kyla vienetinės darbo užmokesčio sąnaudos. Kurį laiką tas indas pildėsi ir šis veiksnys nebuvo perkeliamas į galutinę prekės ir paslaugos kainą.
Tačiau, kuo toliau, tuo labiau verslininkai, manau, stengsis tai padaryti, nes, savaime suprantama, jie nenorėtų mažinti savo pelno normos. Jeigu sąnaudos didėja ir jei tik leidžia konkurencinė situacija jas perkelti į galutinę kainą.
Anot G. Nausėdos, kitose ūkio sektoriuose, kur labai didelė konkurencija, taip pat ir importinių gaminių konkurencija, tą padaryti nėra lengva. Jeigu Lietuvos gamintojo kainos bus didesnė nei importinių gaminių, šie pigesni ir vietos gamintojas būsi išstumtas iš rinkos arba neteks klientų.
„Kiti dalykai labiau susiję su mokesčių politika. Pirmiausia – akcizai. Jie labiausiai prisidės prie alkoholio kainų didėjimo. O alkoholis Lietuvoje taip pat sudaro nemažą vartojimo krepšelio dalį“, – komentavo pašnekovas.
Jis neatmetė galimybės, kad ir šiemet gali kilti skandalas, panašus į pernykštį kalafiorų skandalą, kai daugelis gyventojų pasipiktino itin didele šios daržovės kaina.
„Tokie skandalai kyla spontaniškai ir, savaime suprantama, kad garas šiame agregate nuolat yra susikaupęs. Tik turi būti arba koks nors rezonuojantis įvykis, arba ryški visuomenės figūra, kuri tą ventilį atidarytų ir garą paleistų.
Tik tiek, kad prekybos tinklai turės kur kas daugiau pasiteisinimų, kodėl taip vyksta. Vienas iš tokių veiksnių, kuris visa jėga dar nebuvo pasireiškęs 2016 m. per kalafioro skandalą, yra vadinamasis paklausos infliacijos veiksnys. Mažmeninei apyvartai augant 7 proc. ar panašiai (realia išraiška, eliminavus kainų veiksnį), būtų naivu tikėtis, kad mažomis maržomis dirbantys prekybininkai nepasinaudotų paklausos tokiu didėjimu ir nepasijustų laisvesni diktuoti savo kainas.
Be to, kai kalbame apie konkrečius produktus, pvz., pieno, kurių žaliavos kaina didėja, tai jų kainų kilimas, praktiškai užprogramuotas“, – kalbėjo patarėjas.
„Vis dėlto pagrindinė priežastis yra didėjančios darbo sąnaudos, didėjantis darbo užmokestis, kas labiausiai didina kainas paslaugų sektoriuje. Būtent brangstančios paslaugos labiausiai didins infliaciją Lietuvoje 2017 m. Mes prognozuojame, kad paslaugos brangs 5 proc., prekių brangimas bus kiek mažesnis, sieks 2-2,5 proc.“ – svarstė ekonomistas.
Jis sakė galįs beveik garantuoti, kad ir šiais metais bus kas nors panašaus į praėjusį pavasarį nuskambėjusį kalafiorų skandalą, nes kainų tema – labai populiari ir jautri:
„Beveik visada atsiranda tokių sezoninių ar nepirmo būtinumo prekių, kurių paklausa labai maža, kurias pardavinėti prekybininkams nepelninga, kyla rizika, kad jos, pavyzdžiui, nebus parduotos ir baigsis jų galiojimo terminas.
Neretai šios prekės pardavinėjamos su labai dideliu antkainiu. Tokių pavyzdžių galima rasti bet kuriuo metu. Jei susidarys palankios aplinkybės, jei kas nors pastebės, kad tokių prekių kainos labai skiriasi Lietuvoje ir kitose ES valstybėse, tai bus galima apie tai vėl padiskutuoti“.
Paklaustas, kaip kainos Lietuvoje keisis dar po metų ar tolesnėje ateityje, N. Mačiulis prognozavo, kad tokių šuolių, kokie buvo prieš dešimtmetį nebus.
„Šiaip mes turbūt jau pamiršome laikus, kai, pvz., 2006-2008 m. per vienerius metus vidutinės kainos padidėdavo apie 10 proc. Tuo metu infliacija iš tiesų buvo didelė, bet ir darbo užmokestis per metus tada didėdavo po 15-20 proc. Taigi, gal daugelis nelabai atkreipdavo dėmesį į tą kainų augimą.
Dabar net ir ilguoju laikotarpiu mes prognozuojame, kad metinė infliacija sieks apie 3 proc. Tai yra tokių didelių kainų šuolių, kuriuos matėme praėjusį dešimtmetį, nebus. Mažai tikėtinas ir didelis energetinių kainų šuolis. Ir atlyginimai ne šuoliškai didėja, nors matėme šiek tiek spartesnį augimą praėjusiais metais. Vis dėlto Lietuvos kainų lygiui priartėjus prie ES vidurkio, lieka mažiau prielaidų sparčiam kainų augimui.
Vienintelė sritis, kur kainos dar didės – tai paslaugų sektorius. Pas mus, palyginti su kitomis ES šalimis, daugelis profesinių paslaugų dar yra labai pigios. Tiek švietimo, sveikatos apsaugos, daugelis kitų profesinių paslaugų gali brangti ir apie 10 proc. Ypač kai išryškės darbo jėgos trūkumas“, – prognozavo pašnekovas.
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis nuo 2015 m. II ketvirčio iki praėjusių metų III ketvirčio padidėjo per 60 Eur arba maždaug 11 proc.
