Apie neseniai savo veiklą atnaujinusio lietuviško restorano pokyčius ANGLIJA.today redakcijai mielai sutiko papasakoti naujoji savininkė Jolita Makarevičienė – veikli moteris, nepabijojusi stačia galva nerti į nuosavą verslą ir atgaivinti lietuviškų patiekalų oazę Peterborough mieste.
– Kodėl nusprendėte emigruoti į Angliją?
– Atvykau į Londoną prieš keliolika metų dėl šeimyninių priežasčių. Tuomet man buvo 38 m., reikėjo išlaikyti dvi Lietuvoje esančias dukras. Lietuvoje bandžiau ieškoti darbo ir visi tikėtini darbdaviai, sužinoję mano amžių, pasakydavo, jog jau esu per sena. Toks požiūris paskatino išvykti iš Lietuvos ir dar prieš šalies įstojimą į Europos Sąjungą atvykti į Angliją.
Iš pradžių man Londone labai padėjo pažįstami ir draugai. Džiaugiausi, kad turėjau darbą ir pradėjau nuo paprasčiausių darbų, man nerūpėjo, ką aš dirbu, svarbu, jog turėjau pinigų, kuriuos galėjau nusiųsti dukroms į Lietuvą.
Pradėjau dirbti trąšų gamybos srityje – sunkus fizinis darbas, ne visi darbuotojai pakeldavo trąšų kvapą. Vėliau įsidarbinau viename Londono viešbutyje, nors mane labai gąsdino, jog aš nesugebėsiu, bet man patiko visi mano buvę darbai.
Po kiek laiko išvykau į Northamptoną, kur jau buvo atvykusi vyresnioji dukra ir turėjo atvykti jaunesnioji. Mažesnis miestas buvo priimtinas vaikų auginimui – mažesni atstumai, lengviau gauti vietą mokykloje.
Northamptone, pradėjau galvoti apie nuosavą verslą – niekada nemėgau monotonijos ir nenustygau vienoje vietoje. Tuomet buvo labai didelė lietuviško maisto paklausa, aš atidariau lietuviško maisto išvežiojimo į namus virtuvę, kuri ilgainiui peraugo į lietuviško maisto restoraną „Savas kiemas“. Per pusmetį pastatėme papildomą priestatą, sutvarkėme didelę apleisto kiemo teritoriją, nuo kurios ir kilo restorano pavadinimas.
„Savam kieme“ gavome puikų, kūrybingą virtuvės šefą Justiną, kuris tiesiog jaučia pašaukimą maisto gamybai.
Northamptone restoranas pradėjo veikti praėjusių metų vasaros pradžioje. Po metų lietuviškų restoranų verslą išplėtėme į Peterboroughą, atnaujinus „Shepherd's Inn – Bernelių užeigos“ veiklą.
– Kaip kilo mintis atgaivinti „Shepherd's Inn – Bernelių užeigos“ restorano veiklą?
– Žinomas verslininkas, lietuviškos virtuvės restoranų tinklo „Bernelių užeiga“ savininkas Algirdas Mažeika pasiūlė perimti „Shepherd's Inn – Bernelių užeigos“ restoraną Peterborougho mieste, nes jam labai rūpėjo, kad restoranų verslą tęstų patyrę, išmanantys žmonės, o ne vien tik verslininkai, kurie investuoja pinigus, „pasižaidžia“ ir numeta viską šalin.
Labai susidomėjau A. Mažeikos pasiūlymu.
Prisipažinsiu, man buvo labai baisu pradėti lietuviškų patiekalų verslą Jungtinėje Karalystėje. Northamptone, kai vyko pirmojo restorano atidarymas, aš stovėjau kitoje gatvės pusėje ir labai jaudinausi. Atsinaujinusio restorano „Shepherd's Inn – Bernelių užeigos“ atidarymas vyko jau kiek ramiau. Aš dažnai žiūrėdavau į užeigos patalpas ir galvodavau, jog čia negali būti blogai, juk čia taip gražu.
Peterboroughas kaip miestas žavi savo kompaktiškumu, gausia lietuvių bendruomene, su kuria labai glaudžiai bendraujame.
Atsinaujinusio restorano atidarymo labai nereklamavome, tiesiog įdėjome į socialinį tinklą „Facebook“ pranešimą, jog pasikeitė restorano savininkai, kolektyvas.
Anksčiau buvo labai daug nusiskundimų dėl maisto kokybės, todėl iš ankstesnių darbuotojų liko tiktai barmenas, nes jis tikrai yra labai patyręs ir dirbęs Lietuvoje esančiame „Bernelių užeigos“ restorane dešimt metų bei laisvalaikiu dirbanti padavėja. Visas virėjų kolektyvas visiškai pasikeitė. Šiuo metu restorane dirba nuostabi virtuvės šefė iš Lietuvos, kuri ir ten dirbo „Bernelių užeigoje“. Džiaugiuosi, jog mūsų restorano kolektyvas dirba kaip sau, ne tik dėl pinigų ir juo galiu pasitikėti.
Tiesa, atsinaujinęs restoranas savo veiklą pradėjo gana atsargiai. Iš pradžių žmonės ateidavo daugiau iš smalsumo pasižiūrėti, kas čia pasikeitė, tačiau netrukus sulaukėme itin gerų lankytojų atsiliepimų ir padėkų, ypač iš vietinių lietuvių.
Didžiausią dėmesį skiriame maisto kokybei, lankytojų aptarnavimui, kad žmonės jaukiai jaustųsi. Stengiamės pastebėti visus.
Ateityje ketiname plėstis – tikimės atidaryti daugiau restoranų ir kituose Jungtinės Karalystės miestuose.
– Restoranas skirtas ne tik suaugusiems lankytojams?
– Peterborougho restorano abiejuose aukštuose yra vaikams skirtos erdvės, kuriose tėveliai gali palikti vaikus saugiai žaisti ir ramiai pavalgyti.
Taip pat labai didelę paklausą turi sekmadieniais, dienos metu, organizuojami renginiai vaikams, pavyzdžiui, Daina Bilevičiūtė organizavo kalėdinį chorą, organizuojamos piešimo pamokėlės, bendravimas su įvairiais personažais, daliname firminius balionus.
Labai laukiame atsiliepimų iš visų restorano lankytojų – juk dirbame dėl žmonių ir žmonėms. Reaguojame į bet kokią smulkmeną, stengiamės įvertinti visų lankytojų norus.
– Kuo pasižymi restorano virtuvė?
– Visų patiekalų receptūrą deriname su motinine kompanija Kaune, kuri mums mielai pataria. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės gyventojai vietoje tikrų miško grybų visur naudoja pievagrybius, kurie net grybų kvapo neturi, todėl grybus siunčiamės iš Lietuvos.
Taip pat daug dėmesio skiriame angliškoms bulvėms, kurios gerokai skiriasi nuo lietuviškų. Vienos bulvės naudojamos virimui, kitos – cepelinų, vėdarų, kugelio, bulvinių blynų gamybai. Šiuo metu lietuviškiems cepelinams pritaikėme vieną angliškų bulvių rūšį. Lankytojams nereikėtų nuogąstauti dėl lietuviškų bulvinių patiekalų kokybės – mes labai kruopščiai atrinkinėjome angliškų bulvių rūšį, tinkančią lietuviškai virtuvei.
Reikėtų paminėti, jog išankstinio pasiruošimo mūsų restorano virtuvėje nėra – visi patiekalai gaminami iš šviežių produktų, dėl didelės paklausos restorano virtuvei populiariausius patiekalus kartais tenka masiškai gaminti po kelis kartus per dieną. Restorano virtuvė – gamyba: čia vyrauja didelis tempas, darbas labai sustyguotas. Ypač savaitgaliais, kai būna didelis lankytojų antplūdis, žmonės yra įspėjami, jog teks palaukti, nes gaminame tik iš šviežių produktų.
Žinoma, nors galima atsivežti ir lietuviškų bulvių, tačiau reikia turėti vietą, kur jas sandėliuoti, tačiau sandėliavimo kaštai Jungtinėje Karalystėje yra gana aukšti, o mes nenorime branginti lietuviškų patiekalų.
Kalbant apie Peterborouhe esančio „Shepherd's Inn – Bernelių užeigos“ restorano patiekalų kainas, mes atpiginome daugelį patiekalų, pavyzdžiui, 2-4 asmenims skirtos ir ant iešmo patiekiamos rūkytos karkos kainą sumažinome nuo 25 iki 20 svarų.
Visą patiekalų meniu deriname su Lietuvos „Bernelių užeigos“ restoranų tinklu, manau, jog meniu atnaujinsime kitų metų pavasarį.
– Kokie yra mėgstamiausi lankytojų patiekalai? Ar restorane lankosi britai, kuo jie skiriasi nuo lietuvių lankytojų?
– Tarp labiausiai mėgstamų lankytojų patiekalų, kaip nebūtų keista, išskirčiau karbonadus, kuriuos yra gana paprasta pasigaminti namuose nei, tarkime, balandėlius. Kita vertus, lietuviai labai mėgsta mėsą. Tarp kitų mėgstamiausių patiekalų, kuriuos užsisako mūsų lankytojai, išskirčiau cepelinus, vėdarus, balandėlius.
Peterborougho restorane lankosi ir nemažai britų, kuriuos atsiveda lietuvių bendradarbiai, ypač į kalėdinius vakarėlius. Britai lieka labai patenkinti lietuviškais patiekalais, vertina lietuvišką alų. Dažnai apsilankę britai čia vėl sugrįžta ir atsiveda savo draugus. Kaip nekeista, britai labai mėgsta silkę, šaltibarščius ir kitus jiems neįprastus patiekalus. Tiesa, kai kurių lietuviškų patiekalus, pavyzdžiui, cepelinus, britai vertina gana įtariai, kol neparagauja, o kad paragautų, būtina paprastai paaiškinti, jog cepelinai – tarsi dideli bulviniai koldūnai.
Dar viena britų lankytojų ypatybė – jog jie labai daug užsisako ir viską suvalgo. Dažnas britas užkandžiui paima silkę, vėliau – sriubą, tada – pagrindinį patiekalą, pavyzdžiui, jautienos kepsnį ir pabaigai – desertą. Ir viską suvalgo. Britai mėgsta lankytis kompanijomis po 4-6 žmones, jie visada vietas rezervuoja iš anksto, o lietuviai užeina kada sumąsto, tačiau irgi pradėjo rezervuoti vietas, kartais laisvų vietų, ypač savaitgaliais, nebelieka.
