Kiekvieną dieną mokykloje mus žlugdo, tiesiogine to žodžio prasme. Mums kiekvieną pamoką aiškina apie egzaminus, kad su mūsų žiniomis mes jų neišlaikysime. Atsiprašau, gerbiamas mokytojau, (nekalbu apie visus mokytojus) jūs turite 45 minutes ir per tas 45 minutes jūs dar turit laiko gąsdinimams? Kiekvieną dieną mus gąsdina, kad jei taip ir toliau, mes nebaigsime mokyklos, turėsime dalyvauti pataisose.
Įsivaizduokite dabar save mokinio vietoje: jūs vėlai grįžtate po pamokų, būrelių, sėdat prie namų darbų, ilgai mokotės jums neįdomų dalyką vien tam, kad turėtumėt bent teigiamą pažymį, o atėjus į mokyklą jūs girdit, kaip (tarkim) fizikos mokytoja jums aiškina, kad be fizikos jūsų gyvenimas yra žlugęs ir jūs nieko nepasieksite.
Uniformos – dar viena problema. Suprantu, uniformos padeda atskirti mokinį, kurioje mokykloje jis mokosi, kad į mokyklą nepatektų pašaliniai asmenys. Mes negyvename XVIII amžiuje, šiais laikais yra technologijos. Dauguma mokyklų jau naudoja kortelių sistemą. Jei visos mokyklos tai naudotų, uniformų nereikėtų.
Nežinau, kaip yra kitose mokyklose, bet asmeniškai kalbant apie mano mokyklą, joje yra labai šalta ir apsirengus storesnį megztinį žiemą, į uniformą nebetelpu.
Aš ateinu į pamoką, pasikabinu uniformą (švarką) ant kėdes ir girdžiu mokytoją manęs prašant jį apsivilkti. Paaiškinus situaciją, kad man yra šalta, kad esu su megztiniu ir į uniformą netelpu, man atsako: reikia turėti du švarkus – vieną žiemai, kitą – šiltesniems metų laikams. Atsiprašau? Aš galbūt neturiu kur pinigų dėti, o tik investuoju į uniformas, kurios kainuoja tikrai nepigiai?
Namų darbai. Kiekvieną dieną aš turiu po 7 pamokas. Jūs pagalvokite, mokykloje aš praleidžiu 7 valandas. Grįžęs namo aš dar turiu skirti laiko namų darbams, pusvalandžio jiems nepakanka.
Tai yra mano kasdienine dienotvarkė:
6.30 val. aš keliuosi;
8 val. prasideda pamokos;
15 val. baigiasi pamokos, po jų aš skubu į būrelius;
16-18 val. aš būnu būrelyje;
19 val. grįžtu namo.
Ir dar norint gerai, teisingai atlikti namų darbus, aš turiu jiems skirti 3-5 valandas. Jeigu grįžęs namo namų darbams aš skiriu 4 valandas, aš juos baigiu 23 valandą. Kur mano asmeninius laikas? Aš taip pat noriu pakalbėti su šeima, susitikti su draugais, bet tam laiko aš nebeturiu.
Nekalbu apie visus mokytojus, kai kurie yra tikrai šaunūs, supratingi, nuoširdūs, stengiasi dėl mūsų, supranta mus. Bet apie kai kuriuos taip sakyti negaliu.
Nebegaliu ilgiau tylėti. Nusprendžiau išsakyti savo nuomonę. Jei kuo daugiau moksleivių ją išsakys, galbūt į mus atkreips dėmesį ir kažkas pasikeis.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Mokiniai, mokytojai, kviečiame pasidalinti savo mintimis ir nuomonėmis! Kaip jūs jaučiatės mokykloje? Rašykite mums el.p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mokykla“.