Į darbą buvome priimtos mes, dvi pretendentės (daugiau ir nebuvo pakviesta). Viena – kaip parduotuvės vedėja, kita – pardavėja. Tuo metu ir amžius dar buvo patrauklus – 35-eri metai.
Įmonėje darbavausi daugiau nei 10 metų, taip persiritau į keturiasdešimtmetį, artėjo 50-ies metų jubiliejus. Išgirdau tiesioginių vadovų postringavimų, kad gal jau pavargau...
Nesistengiau nieko įrodinėti, pabandžiau pasidairyti kito darbo, vėl buvau „maloniai“ nustebinta, kai vadovas tau tiesiai šviesiai pasako: jūs tokio darbo nedirbsite. Tas kitas darbas – tai ne tik pardavinėti, bet ir grindis išplauti, dulkes valyti, gyvūnų parduotuvės gyvius pamaitinti. Še tau, kokią etiketę užsikabinau: gyvenimo aprašyme aiškiai parašyta „Parduotuvės vedėja“, tai dabar turiu visiems muštis į krūtinę ir rėkti: „Ploviau aš tas grindis, valiau dulkes, nes jei pati nepaimdavau šluostės, pardavėjos sukišusios rankas stovėdavo, ir nešiodavau sunkiausias dėžes su prekėmis, ir po kelias paletes prekių su vairuotoju iškraudavau.“
Šiuo metu neturiu darbo ir, žinoma, ieškau kito. Tik supratau vieną – jei amžius niekam ir neklius, tai per pokalbį tave darbdavys turi matyti tokią, kuri dirbs viską – ir plaus, ir valys, o ne vadovaus.
Niekada nebeleisiu elgtis su manimi nepagarbiai, nes mano amžius yra mano turtas, mano neįkainojama patirtis, žinios, kurias jūs, mieli darbdaviai, pirksite.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Klausiame Jūsų – ar Jums sudėtinga šiuo metu Lietuvoje rasti darbą, kokių atlyginimo pasiūlymų paprastai sulaukiate? Ką patartumėte ieškantiems darbo? Kviečiame mintimis pasidalyti ir darbdavius – ar Jums paprasta rasti kvalifikuotą darbuotoją, su kokiomis bėdomis susiduriate ieškodami naujo darbuotojo? Rašykite el.p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Darbas“.