„Pasaulyje yra rimta problema, apie kurią Lietuvoje nekalbame. Turime visiškai konkretų pavyzdį, kurio pagrindu galėtume analizuoti vieną rimtą problemą, kuri yra parazituojantys verslai.
Tai yra tokie verslai, kurie gyvena ir tunka biudžeto sąskaita. Ypatingai ciniška, kai tuo užsiima verslai, kurie turėtų padėti žmonėms geriau gyventi, o iš tiesų parazituoja socialinės sferos lėšomis“, – Seime kalbėjo ekonomistė.
Jos teigimu, tokių parazituojančių verslų pavyzdys yra vadinamosios socialinės įmonės.
„Šiuo metu Lietuvoje jų yra apie 150. Pernai joms planuota skirti apie 18 mln. Eur iš biudžeto, o realiai jos išnaudojo apie 24 mln. Eur. Tiesa ta, kad per pastaruosius 12 metų šios sferos socialinėms įmonėms išlaidos padidėjo 40 kartų – nuo 0,5 mln. Eur iki 24 mln. Eur, o darbuotojų jose padidėjo tik 4 kartus.
Lietuvoje yra šiek tiek per 160 tūkst. žmonių su negalia ir šitose socialinėse įmonėse dirba tik 7 tūkst., nors iš viso dirbančių žmonių su negalia yra 47 tūkst.“, – skaičius vardijo Seimo narė.
Ji piktinosi, kad tokioms įmonėms skiriamos lėšos naudojamos ne tam, kad būtų realiai padedama neįgaliajam žmogui – pvz., kad būtų specialiai pritaikyta darbo vieta, samdomi gestų kalbos vertėjai ar kiti pagalbininkai. Daugiausia lėšų esą tiesiog kažkam išmokama kaip darbo užmokestis:
„95 proc. kompensuoja darbo užmokestį. Tai tiesiog parazituojantis verslas, kuris pats nemoka darbo užmokesčio, kurį mokame mes, mokesčių mokėtojai, biudžetas. Tik 4 proc. lėšų tenka darbo vietos įrengimui“.
Politikės teigimu, daugiausia neįgaliųjų įdarbinama valymo paslaugas teikiančiose bendrovėse.
„Kas šiaip, kiek kalbėjausi ir aiškinausi, yra virš mano proto suvokti. Kaip neįgalus žmogus gali toje socialinėje įmonėje, tarkime, atlikti valymo paslaugą – tampyti kažkokius krovinius? Ten vis tiek yra visos dėžės, valikliai.
Kita vertus, visiškai akivaizdu, kad įdarbinami tie žmonės, kurie turi santykinai lengvą negalią, turintys rimtesnę, ten negali dirbti“, – kalbėjo A. Maldeikienė
Taigi, anot jos, valstybė skiria labai dideles lėšas, kurios realiai tampa kai kurių „gudrių žmonių“ darbo užmokesčiu. Be visa to, socialinės įmonės turi pelno mokesčio lengvatas, taip pat privilegijas dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose ir taip pat gauti valstybinius užsakymus.
„Tai tikrai yra labai nesąžiningai, netinkamai skirstomos lėšos. Nekalbant jau apie tai, kad vadinamoji Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tikiuosi, ji tokia nebus prie pono Lino Kukuraičio (naujas ministras, – red.), bet anksčiau tai tikrai buvo keista ponia ir vadinamoji ministerija. Jie net komisijoje, kuri analizuoja socialines įmones, sugebėjo tik vieną atitinkamos grupės žmogų įdarbinti, bet rado vietos tokių grupių teisininkams“, – stebėjosi Seimo narė.
Galiausia, jos įsitikinimu, socialinės įmonės yra aiškiai segregacinės.
„Visos tarptautinės konvencijos ir Neįgaliųjų teisių konvencija sako, kad lėšos pirmiausia turi būti skirstomos pagalbai neįgaliesiems įsidarbinti atviroje rinkoje, t. y. normaliose įmonėse ir tam, kad galėtų ta vieta būti pritaikyta. Labai prašau, kad Finansų ministerija atsižvelgtų ir sustabdytų šitą pinigų nutekėjimą nežinia kur“, – reziumavo politikė.
Socialinei įmonei gali būti skiriama šių rūšių valstybės pagalba: subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms; subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti; subsidija tikslinėms asmenų grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti.
Neįgaliųjų socialinei įmonei gali būti skiriama papildoma šių rūšių valstybės pagalba: subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti; subsidija papildomoms administracinėms ir transporto išlaidoms; subsidija asistento (gestų kalbos vertėjo) išlaidoms.
Kad bendrovei būtų suteiktas socialinės arba neįgaliųjų socialinės įmonės statusas, ji turi atitikti įstatyme numatytus reikalavimus dėl tikslinių grupių asmenų įdarbinimo.
