DELFI jau skelbė, kad iš audeklo pagamintos servetėlės paprastai yra tokios pat aukštos kokybės, kaip ir stalą dengianti staltiesė, o ir jų dydis ne mažesnis kaip 50 ir 50 cm arba 50 ir 70 cm, kad jomis žmogus galėtų patogiai uždengti abi kojas.
Toks jų dydis sufleruoja ir pirminę panaudojimo paskirtį – apsaugoti drabužius nuo maisto ar padažo likučių.
Viešbučio bei restorano „Stikliai“ vienas savininkų ir įkūrėjų Romas Zakarevičius įvardija, kam dar servetėlės iš audeklo yra tinkamos.
„Paprastai servetėlė yra dedama ant kelių, kad apsaugotų drabužius, tačiau, jei žmogus valgo mažais kąsniais, niekas ir nenukris ant servetėles. Dar servetėle iš audeklo pabaigus valgyti galima nusausinti lūpas, bet nevalyti veidą“, – apie jų panaudojimą kalba pašnekovas.
Paklaustas, ką daryti, jei valgančiajam reikia servetėlės nusausinti lūpoms dar nepabaigus valgyti, R. Zakarevičius sako, kad ją galima naudoti ir anksčiau, bet idealu, jei to daryti neprireikia viduryje pietų ar vakarienės.
„Jei atsitinka taip, kad lūpas reikia nusausinti bevalgant, ši servetėlė gali būti naudojama, o po to vėl užtiesiama ant kelių, bet svarbu pavalgius ją dėti ant stalo šalia lėkštės ar puodelio, jokiu būdu ne ant kėdės“, – atkreipia dėmesį R. Zakarevičius.
Visgi, jei valgymo metu prireikia servetėlės ne tik lūpoms nusausinti, bet susitepa rankos ar veidas, restorano „Žuvinė“ Vilniuje vadovas Vitalijus Dobromilskis pataria kreiptis į personalą ir paprašyti papildomų servetėlių.
„Jei nutinka taip, kad valgant prireikia servetėlės, pavyzdžiui, nusišluostyti veidui ar ne vietoje užtiškusiam padažui, galima naudoti papildomas servetėles. Paprastai restoranai pasirūpina, kad ant stalo jų būtų, kad toji, kuri yra ant kelių, ten ir liktų, o kitos būtų naudojamos papildomiems poreikiams. Tam gali būti naudojamos ir popierinės servetėlės, jei raudonasis vynas ar kava nulaša netinkamu metu, ne vietoje“, – kalba jis.
To priežastis – naudoti papildomas servetėles kai kuriems svečiams yra maloniau, nei ta pačia servetėle iš audeklo ir valyti maisto likučius, ir vėl tiesti ant drabužių.
Jei servetėlė iš audeklo stipriai sutepama, pašnekovas sako, kad galima prašyti ją pakeisti.
„Jei padavėjas stipriai suteptą servetėlę iš audeklo pamato, jis pats gali ją pakeisti, bet galima naujos servetėlės ir paprašyti. Kiti padeda panaudotą servetėlę ant stalo kaip panaudotą, tai yra ženklas padavėjams ją pakeisti“, – sako V. Dobromilskis.
Restorano vadovas vardija, kad su servetėle iš audeklo nereikėtų valyti ne tik veido ar rankų, bet ir šluostyti nosies, krauti į ją maisto likučių arba blizginti avalynės.
„Servetėlė iš audeklo yra skirta pasitiesti ant šlaunų, kelių, kad ji apsaugotų žmogaus drabužius, jei nukristų maisto gabaliukas ar padažas nulašėtų. Kai svečias baigia valgyti, medžiagine servetėle lengvu prisilietimu, tarsi pabučiuojant, galima nusausinti lūpas“, – apie pagrindinę medžiaginės servetėlės paskirtį primena jis.
Ne numesti, o padėti
Restoranų vadovai tikina, kad visuomet malonu, jei svečias vertina personalo darbą ir nueidamas nuo stalo laikosi etiketo normų.
V. Dobromilskis pateikia pavyzdį, kad aptarnaujančiam personalui gera matyti, kai svečiai pamena turį servetėlę ant kelių ir pavalgę ją palieka matomoje vietoje – ant stalo.
„Aišku, būna visko, kartais žmonės pavakarieniauja ir pamiršta, kad turėjo servetėlę ant kelių, tad jiems atsistojus eiti ji nukrenta. Gražu, jei žmogus pamato pamestą servetėlę ir ją pakelia“, – kalba jis.
Etiketo ekspertas Giedrius Drukteinis atkreipia dėmesį ir į dar vieną aspektą: panaudotas servetėles reikia palikti ant stalo taip, kad būtų matoma, jog jos buvo naudotos.
„Popierinės servetėlės jokiais atvejais nereikėtų lankstyti, jei jos buvo panaudotos, tad sulamdytos ir gali likti ant stalo, kol bus išneštos. Kalbant apie medžiagines servetėles, jei jos buvo naudotos, natūralu, kad liks palamdytos, sugniaužtos pavalgius, bet neišteptos. Tai rodo aukštesnę valgytojo kultūrą prie stalo“, – kalba pašnekovas.
Viena to priežasčių – jei panaudota servetėlė sulankstoma, atrodytų, kad ji paruošta naudoti dar kartą, o tai išduoda valgytojo taupumą arba neturtą.
Pasak G. Drukteinio, yra ir daugiau valgymo įpročių, kurie išduoda, ar valgo turtingas, ar neturtingas žmogus.
„Pavyzdžiui, turtingas žmogus viską ima trimis pirštais, ar tai būtų riešutai, ar traškučiai, ar dar kas nors, jis juos ima trimis pirštais ir deda sau į burną. Neturtingas žmogus viską ima penkiais pirštais arba sauja. Įdomu, kad paėmęs saują žmogus ją persipila į kitos rankos saują ir staiga pasijaučia turtingas, tad savo grobį jau valgo trimis pirštais“, – pavyzdį pateikia jis.
Pašnekovas mano, kad tokius valgymo įpročius galima sieti su žmogaus sąmoningu ar netyčiniu siekiu suvartoti kiekvieną prieinamą maisto kąsnelį.
„Kitas pavyzdys: ką žmogus daro ištraukęs šaukštelį iš latės ar kitokios kavos su puta? Vieni ją laižo, kiti – tiesiog padeda šalia. Jeigu žmogus yra neturtingas iš prigimties, jis šaukštelį aplaižo. Tas pats yra su arbatos maišeliais: vieni juos gręžia, kiti tiesiog padeda šalia“, – vardija G. Drukteinis.
Jo nuomone, panašiai yra ir su servetėlėmis: jei panaudotos servetėles dar yra dailiai sulankstomos, atrodytų, kad žmogus planuoja jas panaudoti, tad geriau panaudotų servetėlių nelankstyti.
