Kuo ši paslauga nauja, komentuoja advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas ir partneris Egidijus Langys.
DELFI primena, kad ši elektroninė paslauga sukurta panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.
Nors jungiantis prie Elektroninės valdžios vartų portalo galima rasti paslaugą „Duomenų teikimas Vedybų sutarčių registrui (sutarties šalims)“, kurios nurodomas tikslas yra leisti fiziniams asmenims „įregistruoti vedybų ar sugyventinių sutartį ar įrašyti sutarties pakeitimus ar pabaigą“, tačiau advokatas pabrėžia, kad be notaro pagalbos gyventojams tai sunkiai pavyks.
„Tiek ikivedybinės, tiek povedybinės sutartys, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, yra sudaromos, papildomos ir keičiamos notarine tvarka. Šiai dienai jokių išimčių tam nėra“, - komentavo E. Langys.
Jis paaiškina, kad aprašyta tvarka galimai yra taikoma tik sutartims, sudarytoms užsienyje, tačiau jos vis tiek turi būti tvirtinamos notaro.
„Kitaip tariant, šiuo atveju asmenims yra sudaroma galimybė pateikti sutartis patiems po sutarčių notarinio patvirtinimo taip, kaip numatyta nuostatuose. Nuo 2016 m. sausio 1 d. yra įsigalioję nauji nuostatai“, - įvardijo E. Langys.
Juose įvardinta veiksmų seka yra tokia: nors viename punkte nurodoma, kad elektroniniu būdu jas galėtų papildyti ar kitaip pakeisti žmonės, šią sutartį sudarę svetur, tačiau nuostatų pradžioje yra įvardyta, kad tai daroma notarine tvarka.
„Pagal 67 punktą užsienio valstybėje sudaryta vedybų ar sugyventinių sutartis gali būti įregistruota Registre, jeigu vedybų ar sugyventinių sutartyje nurodytas bent vienos iš šią sutartį sudariusių šalių asmens kodas, suteiktas Gyventojų registro. Pagal 68 punktą vienas iš sutuoktinių ar sugyventinių, pageidaujantis įregistruoti vedybų ar sugyventinių sutartį ar įrašyti sutarties pakeitimus, patvirtintus užsienio valstybėje, taip pat įrašyti duomenis apie tokios sutarties pabaigą, duomenis Registrui gali pateikti asmeniškai ar per įgaliotą asmenį, paštu ar elektroniniu būdu Registro tvarkytojo nustatyta tvarka. Tačiau pagal 69 nuotatų punktą yra aiškiai nurodyta, kad 68 punkte nurodytais atvejais vedybų ar sugyventinių sutartis įregistruojama, jos duomenys pakeičiami ar duomenys apie jos pabaigą įrašomi nuostatų 27–42 punktuose nustatyta tvarka – notarine“, - sudėtingą situaciją įvardijo jis.
Kitaip tariant, nors paslauga yra skirta gyventojams, vis tiek būtinas notaro tarpininkavimas.
„Iš esmės kalbame apie paprastą vedybinę, povedybinę sutartį ir galimą supaprastintą jos pateikimo tvarką per notarą, - paaiškino jis. - Tad šiuo atveju palengvinimas yra toks, kad notaras, patvirtinęs sutartį, neturi šios sutarties vežti pats ar duoti asmeniui nuvežti į Registrų centrą, bet gali pats įkelti per elektroninę sistemą.“
Teisingumo ministerijos duomenimis, iš viso nuo 2002 m. užregistruota 7 260 sutarčių.
Vedybinės sutartys Lietuvoje nėra labai populiarios. E. Langys primena, kad 2002 m. liepą įsteigus Vedybų sutarčių registrą, buvo įregistruotos pirmosios 24 tokios sutartys.
Vėliau jų ėmė daugėti, pavyzdžiui, 2013 m. pabaigoje šių sutarčių buvo įregistruota jau 1 075.
Pernai įregistruota 1 250 vedybų sutarčių, šiemet iki lapkričio pabaigos - 1 289.
