Pasak „Šeimos namų“ gydytojos, vaikų ir paauglių psichoterapeutės Godos Bačienės, įtaką vaikų švenčių ir jų laukimo suvokimui kone labiausiai lemia pačių tėvų suformuotas požiūris, sakoma pranešime spaudai.
Šventės – prasmingas gyvenimo laikas, jų metu stabtelime ir pagalvojame apie dalykus, kurie kasdienybėje tiesiog ištirpsta, jos mokina mus susitelkti ir įveikti kasdienybę gilesne prasme ir žmogiškąja energija. Kalėdos, pagal savo laiką, yra pats tamsiausias metas, o mes jį padarome šviesiu ir stebuklingu. Visų metų vargus atperka šventės laukimas. Artėjančios šventės suteikia motyvacijos, todėl norėdami vieni kitus nustebinti, nudžiuginti ir patys ilgiau jausti šventę savyje, pradedame joms ruoštis iš anksto.
„Per šventes galime kartu su šeima susitelkti prasmingiems dalykams ir kurti bei puoselėti savo šeimos tradicijas. Šventės išgyvenimas yra susijęs su jos laukimu, pasiruošimu, nusiteikimu ir tik labai trumpai – su pačiu vyksmu. Tai laikas, kada sugrįžtame namo, susiburiame prie bendro stalo, galime pasidžiaugti vieni kitais, apdovanoti artimuosius savo dėmesiu. Ši šventė visada susijusi su paprastumu, artumu ir didžiosiomis gyvenimo vertybėmis“, – pasakoja „Rimi Lietuva“ socialinio projekto „Šeimos pietūs“ partnerė G. Bačienė.
Reakcija priklauso nuo vaikų amžiaus
„Prekybos centrai stengiasi pasiūlyti pirkėjams sezoninių prekių ir yra orientuoti į suaugusiuosius, kurie ruošiasi šventėms, ieško dovanų, produktų, papuošimų. Vis tik vaikus tokie papuošimai jau nuo lapkričio gali trikdyti, nes iki dešimties metų amžiaus jie tiesiogiai priima, kad šventės jau prasidėjo. Tuomet tėvams vertėtų riboti vaikų susidūrimus su šventine atributika, kad vaikas nesusipainiotų ir šventiškumas neišblėstų per anksti“, – teigia psichoterapeutė.
Pasak jos, dažnas prekybos centras atrodo įspūdingiau už kuklesnius namų papuošimus, o tai gali paaštrinti paauglių nusivylimą savo tėvais ir savimi. Tėvams prieššventiniu laikotarpiu, kaip ir bet kuriuo kitu atveju, tenka apgalvoti kiek ir kokios informacijos, stimuliacijos gali jų vaikui padėti pajusti šventę, ar ją sugadinti.
Dėmesys – brangiausias
„Per šventes visi vaikai laukia staigmenų ir būtent dovanos gali sustiprinti draugystę, tačiau materialus dėmesys negali draugystės pakeisti. Gražiausios dovanos neatperka blogų santykių. Kai vaikai turi pakankamai tėvų dėmesio, smagaus laiko žaidžiant kartu ir bendraujant, taip pat atvirumo ir artumo, tai malonios smulkmenėlės, šventinės dovanėlės tik papuošia ir taip gerus santykius. Todėl tėveliai turėtų puoselėti artimą ryšį su savo vaikais visus metus“, – sako G. Bačienė.
Kaip teigia gydytoja, maži vaikai, matydami blizgučius dažniausiai patys svajoja tokių dekoracijų pasigaminti namuose, jie noriai karpo iš popieriaus, šiaudelių ir įvairių kitų medžiagų daro žaisliukus, todėl jiems sava aplinka ir namų eglė vis tiek yra gražesnė ir jaukesnė už svetimą. „Nors suaugusiems kartais atrodo ir neskoninga, ir kreivoka, vaikų akims – ji nuostabi, nes jie tai patys ją puošė, kartu su tėvais kabino saldainius, obuoliukus ar pačių pagamintus žaisliukus. Juos džiugina bendras darbas ir tai, ką jie sugeba, padaro patys“, – paaiškina G. Bačienė.
Įtraukite vaikus į pasiruošimą
Vaikai visuomet domisi tuo, ką veikia tėvai, ir savo žaidimuose jie imituoja įvairias gyvenimo situacijas. Tikri bendri darbai ruošiantis šventėms, pavyzdžiui, veiklų planavimas ar šventinės programos rengimas, teikia vaikams bendravimo džiaugsmo. Todėl labai svarbu, kad vaikai nuo pat mažumės turėtų švenčių pasiruošimo prisiminimą ir vėliau visa tai mokėtų organizuoti savo gyvenime.
„Svarbu suteikti vaikams pareigų ir atsakomybių, kurių jie sugebėtų imtis. Kai jiems patikima atlikti tam tikrus darbus, išklausomi jų pasiūlymai, kai mokosi gyvenimiškų įgūdžių – gaminti, tvarkytis, taip pat atsiranda vietos ir jų kūrybingoms idėjoms, kaip papuošti eglutę, namus, suruošti sveikinimus – visa tai suteikia jiems reikšmingumo jausmą. Mažesni vaikai nesiorientuoja į pinigus – brangesnius žaisliukus, juos džiugina buvimas, ruošimasis kartu ir mokymasis.
Vaikai džiūgauja minkydami tešlas, puošdami namus, dekoruodami savo svajonių eglę. Taip kuriamos tradicijos, kurias jie patys perduos ir savo vaikams“, – patikina G. Bačienė.
