Toks pasiūlymas buvo pateiktas per DELFI TV konferenciją Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesoriaus Teodoro Medaiskio. Šiuo pasiūlymu susidomėjo ir kiti konferencijos dalyviai: „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius ir Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.
„Vangus dalyvavimas 2 proc. lygmenyje, o tokių žmonių yra nemažai, duoda nepakankamai naudos ir negalima sukaupti tinkamos sumos. Manyčiau, kad reikėtų dar kartą atidaryti vartelius ir paprašyti žmonių apsispręsti: arba grįžti į „Sodrą“, jeigu jūs nepasitikite, arba malonėkite dalyvauti sistemoje visa apimtimi, tada ir turėsite efektą. Dabar vangus dalyvavimas yra nei vežti, nei nešti, jis - neracionalus“, - kalbėjo T. Medaiskis.
Kita problema, kurią įvardijo M. Sinkevičius, yra ta, kad ne visi senatvei privačiuose fonduose kaupiantys pensininkai žino, kad dėl tokio kaupimo mažėja jiems skaičiuojama pensija iš „Sodros“.
„Pagal apklausas apie trečdalis kaupiančių žmonių nežino, kad dėl privataus kaupimo jų „Sodros“ senatvės pensija mažėja. Jei truputėlį paskaidai, kurie žino daugiau, o kurie mažiau, tie, kurie prie kaupimo prisideda iš savo algos žino daugiau, nes kai pats pridedi, daugiau įvertini, giliniesi, domiesi, analizuoji“, - vardijo M. Sinkevičius.
Jis pateikė ir Estijos pavyzdį, kurioje nėra tokio kaupimo modelio, kai būsimojo pensininko santaupos į privačius fondus būtų pervedamos tik iš valstybinio socialinio draudimo fondo.
„Vien tai, kad iš „Sodros“ pereina pinigai į žmogaus sąskaitą, nemanau, kad yra geras dalykas, nes savimonei tai neprideda domėjimosi sukurtu instrumentu“, - teigė M. Sinkevičius.
„Čia yra tema diskusijai, kuri iki šiol nevyko. Mes, ko gero, irgi palaikytume, kad modelis „2+2+2”, t.y. 6 proc., jau yra tas skaičius, kuris buvo minimas ir kuriant privačius pensijų fondus: buvo išskaičiuota, kad pasiekus 5,5 proc. įmokų pakeitimo norma turėtų pakankamai svarią įtaką“, - sutiko Š. Ruzgys.
Pakeitimo norma yra vadinamas buvusios algos ir pensijos santykis. Manoma, kad ori pensija siekia apie 70 proc. dirbusiojo pajamų. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia šiek tiek daugiau nei 40 proc.
DELFI primena, kad dabar yra trys galimybės kaupti pensijai I ir II pakopose. Pirmoji - tik „Sodroje“. Antroji - pensijų fonduose kaupti tik „Sodros“ įmokos dalį pervedant 2 proc., o nuo 2020 m. 3,5 proc. pajamų. Trečioji - kaupti papildoma savarankiška įmoka. Tokiu atveju pervedama ne tik „Sodros“ įmokos dalis, bet ir mokamas papildomas procentas nuo algos (iki 2016 m. - 1 proc., po to – 2 proc.) ir gaunama papildoma įmoka iš valstybės (1 proc., o nuo 2016 m. 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio).
2013 m. vykusios reformos metu buvo suformuota trečioji galimybė papildomai kaupti pensijai prisidedant savo lėšomis ir gaunant valstybės paskatinimą, taip pat tais metais buvo atverta vienkartinė galimybė „grįžti į „Sodrą“. Skaičiuojama, kad 2013 m. iš 1,1 mln. tuometinių pensijų fondų dalyvių į „Sodrą“ grįžo apie 24 tūkst. kaupiančiųjų, apie 700 tūkst. liko kaupti tik „Sodros“ dalį privačiuose fonduose, o apie 350 tūkst. pasirinko kaupti papildomai.
Dabar skaičiuojama, kad iš viso Lietuvoje yra apie 1,2 mln. privataus kaupimo pensijų fonduose sutarčių, kurių trečdalis – apie 0,4 mln. - yra neaktyvių, t. y., kaupti pasirinkę žmonės nedirba arba dirba ne Lietuvoje.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu apie 420 tūkst. žmonių yra pasirinkę senatvei kaupti privačiuose fonduose maksimaliu būdu, kai pensijų fondų asociacijos duomenimis su naujais klientais tokių žmonių yra daugiau nei 500 tūkst.
Suskaičiavo naudą
T. Medaiskis video konferencijoje papasakojo, kiek sukaupia žmonės likę „Sodroje“ ir išėję kaupti privačiai.
Jis vardijo, kad įvertinus ataskaitų duomenis iki sistemos „2+2+2” įsigaliojimo, iš „Sodros“ į privačius pensijų fondus dalį kaupimo perkėlęs vidutinės algos gavėjas pralaimėjo apie 9 eurus pensijos iš „Sodros“ per mėnesį, bet sukaupė apie 2 tūkst. eurų privačioje pensijos sąskaitoje.
„Ir dabar palygink, ar jis laimėjo, ar pralaimėjo. Žmogus visą gyvenimą išėjęs į pensiją iš „Sodros“ gaus 9 eurais mažiau, ir dar daugiau, nes jie ateityje bus indeksuojami, ir ką padarys su tais 2 tūkst.?“, - kalbėjo T. Medaiskis.
Pasak jo, svarbu ir tai, kiek žmogus išėjęs į pensiją gyvens: kuo ilgiau, tuo daugiau jis gaus mažesnę pensiją iš „Sodros“. T. Medaiskis pridūrė, kad komercinės bendrovės vargu ar pardavinėtų pensijų anuitetą, papildomą privačią pensiją iki gyvos galvos, už 2 tūkst. eurų, bet, jei toks produktas ir būtų, tikėtina, kad išmoka bus mažesnė nei prarastieji 9 eurai iš „Sodros“.
Analogiška analizė buvo atlikta keletą metų veikiančiai „2+2+2” sistemai.
„Palyginimas yra iš „Sodros“ prarasti 15 eurų per mėnesį su 5 tūkst. eurų sukauptais, bet dilema lieka ta pati ir, jeigu žmogus ilgai gyvena, 15 virsta nebe 15, o didesniu praradimu, o 5 tūkst. nauda priklauso nuo to, kaip žmogus mokės su jais elgtis. Privatus kaupimas nėra absoliučiai žaidimas į vienus vartus, kai laimi kaupiantysis, bet per ilgesnį laikotarpį, manyčiau, kad tai yra naudinga sistema“, - apibendrino T. Medaiskis.
M. Sinkevičius pridūrė, kad kita problema yra ta, kai antros pakopos pensijų fonduose be papildomos savo įmokos kaupia ir mažas pajamas turintys žmonės, dar blogiau, kai tai daro uždirbantys mažiau nei minimalų atlyginimą. Šiai gyventojų grupei praradimai iš „Sodros“ yra didesni nei planuojama nauda iš privataus pensijų fondo. Jis taip pat pabrėžė, kad kaupimas pensijai yra būtinas, bet jis turi būti efektyvus.
„Neefektyvus kaupimas yra brangus malonumas, bet, jei jis efektyvus, yra reikalingas instrumentas, kitaip tikrai pensijos bus mažos. Kaip jį tobulinti, vietų yra: su anuitetais yra problemų, nes juos reikia pirkti nuo didelės sumos, o mažas sumas gaunantys jas išleidžia, gyvenimo ciklo fondai ir kita“, - vardijo M. Sinkevičius.
Apie būtinybę privačiuose pensijų fonduose įdiegti gyvenimo ciklų strategiją yra kalbėjęs ir T. Medaiskis. Jos esmė: kuo žmogus jaunesnis, tuo jis kaupia rizikingesniuose ir didesnę grąžą turinčiuose fonduose, o kuo jis vyresnis – tuo saugesniuose.
Visgi, kol kas Lietuva atsilieka pagal privačiuose pensijų fonduose sukauptas lėšas. Š. Ruzgys vardijo, kad Lietuvoje pensijų fonduose sukaupta beveik 6 proc. nuo šalies BVP, Latvijoje beveik 10, Estijoje – 11.
Visą DELFI TV konferenciją žiūrėkite čia:
