Parlamentaras įregistravo Civilinio kodekso pataisą, kuria siekiama panaikinti viešų asmenų įžeidimui taikomos išimties apribojimą ir taip sutvirtinti teisinius žodžio laisvės pamatus Lietuvoje.
Jis siūlo grįžti prie anksčiau galiojusios Civilinio kodekso redakcijos, kuri aiškiai įtvirtina civilinės atsakomybės išimtį, jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, juos paskelbusiam asmeniui įrodžius, kad jis veikė sąžiningai, siekdamas supažindinti visuomenę su tuo viešu asmeniu ar jo veikla.
„Mano pasiūlyta formuluotė apsaugotų visuomenę ir teismų sistemą nuo būtinybės spręsti, kuri tikrovės neatitinkanti informacija pažeidžia viešojo asmens garbę ir orumą, o kuri – ne. Dabar gi Seimas ne tik apsunkina teismų darbą, bet ir įveda cenzūrą, nes, bijodami atsakomybės, žmonės bijos į viešumą kelti abejotino skaidrumo faktus ar prielaidas, – sako M. Adomėnas, cituodamas George Orwellą: – Grėsmės kalbos, rašymo ir veiksmo laisvei, nors, paskirai paėmus, dažnai yra nežymios, savo padariniais turi kaupiamąjį pobūdį ir, jeigu joms nebus užkirstas kelias, veda prie bendrosios nepagarbos piliečių teisėms“.
Pasak M. Adomėno, šių metų gruodžio 8 d. Seimo posėdyje buvo priimtas rezonansinis sprendimas, sudarantis sąlygas viešiems asmenims teisiškai persekioti asmenis, skleidžiančius kritiką apie juos, ir taip ribojant Konstitucijoje įtvirtintą žodžio laisvę.
„Net jeigu teismų praktikoje žodžio laisvė konkrečiais atvejais būtų apginta, tokios nuostatos buvimas Civiliniame kodekse veiktų kaip paskata autocenzūrai, kritiką slopinančiai redakcijų politikai ir paskata varžyti žodžio laisvę“, – sako Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys M. Adomėnas.
Ši Civilinio kodekso nuostata jam atrodo perteklinė, juo labiau kad Baudžiamajame kodekse yra išlaikyta galimybė teisminiu keliu apginti visų, taip pat ir viešų, asmenų garbę ir orumą nuo šmeižto.
Kaip ELTA jau skelbė, gruodžio 8 d. Seimas priėmė Civilinio kodekso pataisas, patikslindamas atlyginimo už patirtą žalą dėl asmens garbės ir orumo pažeminimo teisinį reglamentavimą.
Kodekse įtvirtinta, kad asmuo turi teisę teismo tvarka reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, jam padarytą dėl asmens garbės ir orumo pažeminimo bet kokia forma (raštu, žodžiu, veiksmu).
Iki šiol galiojusiame Civiliniame kodekse buvo nustatyta, kad paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla.
Priimtomis pataisomis kodekse įtvirtinta, kad šioje dalyje nurodyta išimtis dėl civilinės atsakomybės nebus taikoma, kai dėl tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo yra pažeminta asmens garbė ir orumas.
Už Civilinio kodekso pataisas balsavo 101 Seimo narys, nė vienas nebuvo prieš, vienas parlamentaras susilaikė.