Galima siūlyti savo iniciatyvas, teikti paraiškas
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas tikina, jog savivaldybė yra suinteresuota, kad miestiečiai aktyviai dalyvautų miesto savivaldoje, išsakytų savo nuomonę dėl to, kaip turi būti tvarkomas Kaunas ir kam turi būti leidžiamos biudžeto lėšos. Todėl, direktoriaus teigimu, komunikacija tarp savivaldybės darbuotojų ir miestiečių vyksta kiekvieną dieną ir įvairiais kanalais.
„Aktyvus ir kasdienis bendravimas su miestiečiais socialiniame tinkle „Facebook“ leidžia susidaryti daug aiškesnį vaizdą, kas žmonėms yra aktualu, su kokiomis problemomis jie susiduria kasdieniame gyvenime, o tai neretai mums leidžia reaguoti ir spręsti iškilusias problemas čia ir dabar“, – aiškina G. Petrauskas.
Taip pat savivaldybė vykdo apklausas, kuriomis tiriamas piliečių pasitenkinimas teikiama viešųjų paslaugų kokybe. „Aktyviai bendraujame su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) ir bendruomenėmis, kviečiame jas siūlyti savo iniciatyvas, teikti paraiškas įvairiems projektams įgyvendinti“, – teigia Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius.
Daugiau lėšų skiria gyvenimo kokybės gerinimui
Vienas iš projektų – jau antrus metus Kauno miesto savivaldybės įgyvendinama programa „Iniciatyvos Kaunui“, kurios šių metų biudžetas sudaro 3,6 mln. eurų. Vien per šiuos metus buvo finansuota beveik 400 šios programos iniciatyvų, kurias įgyvendina NVO ir bendruomenės. „Tokia projektų gausa – akivaizdus įrodymas, kad Kaune atsižvelgiama į piliečių norus ir pasiūlymus, o miestiečiai yra pilietiški ir nori dalyvauti miesto gyvenime“, – tiki pašnekovas.
Pasak G. Petrausko, ne mažiau svarbu paminėti, kad kiekvienas kaunietis turi galimybę tiesiogiai kreiptis į Kauno merą – sutartu laiku atvykti į susitikimą arba tiesiog užduoti klausimą jam miesto savivaldybės interneto svetainėje.
„Pavyzdžiui, palyginus su pernai, šių metų miesto biudžete 30 proc. daugiau lėšų skirta kauniečių gyvenimo kokybės gerinimui – gatvių, šaligatvių, skverų, parkų ir visos aplinkos tvarkymui. Tokie sprendimai priimti atsižvelgiant į miestiečių norą ir pageidavimą važinėti tvarkingomis ir apšviestomis gatvėmis, vaikščioti sutvarkytais šaligatviais. Miestas – tai žmonės, todėl neatsižvelgti į jų poreikius formuojant biudžetą būtų kvailoka“, – mano Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius.
Didins piliečių įsitraukimą į biudžeto formavimą
Vilniaus mero patarėjas atvirų duomenų ir IT klausimais Povilas Poderskis tikina, jog Vilniaus miesto savivaldybė ketina didinti piliečių įsitraukimo į savivaldybės biudžeto formavimą galimybes. Šiuo metu piliečiai per savo tarybos narius gali teikti pasiūlymus dėl paramos, nekilnojamo turto, susisiekimo, reklamos.
„Jei matome, kad pateiktas pasiūlymas padėtų ir palengvintų miesto gyvenimą, jį priimame. Šiuo metu galvojame apie dalyvaujamojo biudžeto įvedimą, kuris leistų miestiečiams patiems apsispręsti dėl kokių nors projektų įgyvendinimo. Būtų suformuotas fondas, kurio dalis lėšų numatyta dalyvaujamojo biudžeto projektams įgyvendinti. Tai reikštų, kad miestiečiai pirmais metais turėtų 100 tūkst. eurų ir galėtų teikti paraiškas, kam šiuos pinigus skirti. Už pateiktas paraiškas būtų balsuojama ir būtų išrenkamas būdas, kaip panaudoti lėšas“, – aiškina P. Poderskis.
O kaip šiandien atsižvelgiama į miestiečių pasiūlymus? Pasak Vilniaus mero patarėjo, svarbiausia atsižvelgiant į žmogaus pasiūlymą yra jo argumentacija, kodėl pinigus reikėtų skirti siūlomam tikslui. Taip pat atsižvelgiama ir į tai, ar žmogus tikrai gebės padaryti tai, ką yra užsibrėžęs, kokia jo kvalifikacija, koks planas, ar yra vykdęs panašius projektus ir t.t.
„Yra sukurti fondai, kurie finansuoja, pavyzdžiui, kultūrines veiklas, jas galima aplikuoti. Mes, žinoma, pasiūlome ir kitų būdų aplikuoti – jei tai kultūrinė veikla, galbūt reikėtų ne savivaldybės prašyti, o Lietuvos kultūros tarybos, todėl padedame žmonėms ir konsultuodami“, – tikina pašnekovas.
Pateikti savo pasiūlymus gali kiekvienas pilietis
Tuo metu valstybės biudžetas formuojamas atsižvelgiant į ministerijų valdymo sričių poreikius. Ministrai sprendžia, kokios biudžeto formavimo galimybės atitinkamose srityse atsižvelgiant į konkrečius poreikius. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos specialistas Giedrius Šniukas pabrėžia, jog biudžeto formavimas – ilgas ir sudėtingas procesas, tačiau kiekvienas pilietis gali pateikti savo pasiūlymą.
„Kai žmogus kreipiasi siūlydamas kažkam padidinti finansavimą, jis dažniausiai mato tik savo norą. Žmogus nemato kitos pusės, pavyzdžiui, kaip jo pasiūlyto valstybės biudžeto pakeitimo įgyvendinimas gali paveikti kitų sričių finansavimą“, – aiškina G. Šniukas.
„Kiekvienu atveju, kai didinamas arba mažinamas gyventojų pajamų mokestis, akcizas ar dar kas nors, turi būti atliekami labai išsamūs skaičiavimai ir nustatoma, kaip nuo to priklausys kiti mokesčiai. Vienam žmogui tam tikras biudžeto pokytis gali kainuoti vos eurą, tačiau kalbant apie piliečių visumą, šiuo atveju pokytis būtų vertinamas milijonais eurų“, – teigia specialistas.
Tiesa, išsakyti savo pasiūlymus valstybės biudžetui ir pareikšti savo nuomonę turi teisę kiekvienas pilietis. „Tai galima padaryti paprasčiausiai parašant su pasiūlymu susijusiai institucijai, tuomet piliečiui bus atsakyta arba jis bus nukreiptas į padalinį, kuris už tai yra atsakingas. Pateikiant pasiūlymus biudžetui svarbu prisiminti, jog niekas iš niekur neatsiranda ir niekas niekur nedingsta“, – pabrėžia G. Šniukas.
Pasak pašnekovo, dėl mokesčių pakeitimų piliečiai kreipiasi gan dažnai. Kiekvienas pasiūlymas apsvarstomas ir į jį įprastai atsakoma per 20 dienų.
