Apie ką mes čia...
Mia Dolan – naivi ir svajonėse gyvenanti pradedančioji aktorė, kuri laisvu nuo perklausų į visokiausius filmus laiku, dirba padavėja. Sebastianas Vailderis – džiazo muzikantas, kuris pragyvenimui užsidirba grodamas vietiniuose baruose. Vieną dieną jų keliai susitinka ir jie įsimyli vienas kitą. Tačiau, nors ir kaip gerai jie vienas kitą papildo, meilė ne visada atrodo tokia graži ir pasakiška kaip filmuose...
Kūrinio vidus
Antrasis pilnametražis režisieriaus Damieno Chazelle‘io filmas, kuriam jis pats parašė scenarijų – tai nuostabi duoklė klasikiniam Holivudiniam kinui ir miuziklams, kurie kadaise buvo tokie pat populiarūs kino ekranuose, kaip šiais laikais komiksų ekranizacijos. Ir tai nenuostabu, nes režisierius buvo įkvėptas tokių filmų kaip „Dainuojantys lietuje“, „Vestsaido istorija“, „Muzikos garsai“, „Amerikietis Paryžiuje“ ir, žinoma, „Mano nuostabioji ledi“. Visų šių paminėtų filmų energija, idėjos ir genialumas slypi šioje išskirtinėje ir be galo gražioje juostoje.
Galima teigti, jog genialumas slypi paprastume. Ir šie žodžiai puikiai tinka apibūdinti filmą „Kalifornijos svajos“. Tai itin lengvo turinio pasakojimas, kurio siužetinė linija pateikta tokiame pačiame stiliuje ir tokioje pačioje manieroje kaip žymiausių praeito, XX amžiaus vidurio, miuziklai, nors pats veiksmas vystomas dabartiniais laikais. Toks stilius priduoda juostai išskirtinumo. Ir dar, nekalbant apie pačią istoriją (o filmo istorija, išties žavinga), ji vystoma ganėtinai lengva forma, su gerai apgalvotu ir intelektualiu humoru, kuris priverčia nuoširdžiai juoktis iš kai kurių situacijų, dialogų ir netgi pačių personažų. Ir toks humoristinis, šiek tiek naivus ir akims mielas siužetinės linijos vystymas atrodo puikiu raktu į kiekvieno kino mylėtojo širdį, kuriems jau nusibodo varginantys ir į depresiją varantys projektai. Kartais rimtais filmais gali tapti ir lengvi, bet be galo daugiasluoksniai projektai, kaip šis miuziklas.
Filmo „Kalifornijos svajos“ peržiūros metu tikru lobiu tampa ekrane vystoma istorija, kurioje galima pastebėti itin svarbią ir didžiausią visuomenei būdingą ydą – pasiskirstymą į socialines klases. Režisierius pabrėžia, kad žmonės nesikeičia, nepaisant to, kokiame laikotarpyje gyvena. Filme matome tris socialines klases – darbo, vidurinę ir aukštutinę, bei veikėjus, kurie reprezentuoja skirtingus visuomenės sluoksnius. Ši filme subtiliai parodyta nelygybė sugeba sunaikinti viską savo kelyje, netgi meilę – tyrą ir gražiausią pasaulyje jausmą, kurio nenupirksi už jokius pinigus. Bet taip pat filme pateikiama ir šlovės kaina, kurią turi sumokėti kiekvienas, norintis maudytis šlovės spinduliuose. Viso filmo metu užduodamas vienas pagrindinis klausimas: kas geriau – pinigai ir šlovė ar meilė? Ir į tą retorinį klausimą atsakyti leidžiama mums, žiūrovams.
Be gilesnių išvedžiojimų, kurių tikrai netrūksta šio filmo peržiūros metu, pats siužetas sužavi ir tikroviškai atrodančia Sebastiano bei Mijos meilės istorija, kurią akomponuoja puikūs ir muzikalūs personažų pasirodymai. Romantika alsuojantys vaizdai, kurie kaskart primena neįmanomos ir tik filmuose dažnai matomos meilės paveikslą, sugeba įtikinti, jog tokie jausmai, kuriuos vienas kitam jaučia pagrindiniai filmo herojai, yra tikrai realūs ir ne iš piršto laužti. Svarbu, kad abu įsimylėjėliai jaučia potraukį vienas kitam, o abipusė simpatija sugeba daryti tikrus stebuklus. Bet ne vien tik meilė čia sudaro rimtą pamatą. Kitu stipriu filmo siužetinės linijos dalyviu tampa svajonių siekimas. Ir tą labai gerai vaizduoja pati Mija, kuri nepalūžta, kuri tiki, jog vieną dieną jai pasiseks ir visos jos svajonės išsipildys. Gi svarbu tikėti ir šis filmas priverčia tikėti tuo, jog kai yra didelis noras ir atsidavimas, vieną dieną aplankys sėkmė ir visi norai tiesiog pavirs į tikrovę.
Užbaigdamas, nes nenoriu pernelyg daug išpasakoti, galiu pasakyti, jog šis filmas tikrai vertas visų liaupsių ir būsimų apdovanojimų. Tai unikalus ir išskirtinio grožio miuziklas, kuris ateityje taps tikra kino klasika. Be abejo, tai ir vienas geriausių visų laikų miuziklų, kuris gali drąsiai stoti į eilę su filmais „Dainuojantys lietuje“ ir „Muzikos garsais.
Techninė juostos pusė
Kaip ir kiekvienas miuziklas, taip ir šis režisieriaus Damieno Chazelle‘io filmas gali pasigirti nuostabiu garso takeliu. Filme skamba labai daug šiltų, nuotaikingų ir jaudinančių dainų, kurias atlieka juostoje pasirodantys aktoriai Ryanas Goslingas ir Emma Stone. Pačiomis įsimintiniausiomis iš jų tampa „City of Stars“ ir „A Lovely Night“, kurioms muziką parašė „Atkirčio“ kompozitorius Justinas Hurwitzas.
Kitu labai svarbiu filmo koziriu, jeigu kalbėsime apie juostos išorinį grožį, tampa veikėjų kostiumai ir dekoracijos, kurios mus labai priartina prie auksinio Holivudo amžiaus, kai miuziklai su Fredu Asteru ir Gene Kelly karaliavo visuose JAV kino teatruose.
Ne ką mažiau prie filmo grožio prisideda kameros darbas, sugebantis parodyti nuostabų ir magišką Los Andželo grožį, kuriame ir vyksta juostos veiksmas. Kraštovaizdžiai tiesiog užburia, o pasakiški vaizdai, kuriuose skamba nuoširdžios dainos, dar labiau priartina prie magijos, kuri sklinda iš kiekvieno šio filmo kadro.
Filmo montažo darbai taip pat verti ovacijų. Taip sklandžiai, gražiai, lengvai ir nuotaikingai sudėliotos mintys, jog mėgaujiesi kiekviena šio darbo sekunde. Garso montažas taip pat puikus. Dainos akomponuotos tiesiog nepriekaištingai.
Aktorių kolektyvinis darbas
Mylimiausias šių dienų kino ekrano duetas – Ryanas Goslingas ir Emma Stone – sukuria tikrą stebuklą kino ekranuose, kaip kadaise tą darė Humphrey Bogartas su Lauren Bacall. Tarp šių jaunų, žavių ir talentingų aktorių juntama akivaizdi chemija, todėl filmuose jie taip gerai dera vienas prie kito. Prisiminkime vien filmą „Kvaila, beprotiška meilė“ ir jų pasirodymą.
Ryanas Goslingas, kuris šiais metais atlieka antrąjį įsimintiną vaidmenį po vasarą pasirodžiusio filmo „Kieti bičai“, labai harmoningai įsipaišo į įsimylėjėlio, džiazo muziką grojančio Sebastiano kailį. Itin romantiškas ir šiltas aktoriaus pasirodymas, kuris galbūt atneš jam nominaciją Oskarui geriausio aktoriaus kategorijoje.
Užtat Emma Stone dar kartą įrodė, jog yra labai talentinga ir bet kokiame kino žanre pritampančia aktore, kurios vaidybinių sugebėjimų atskleidimas labai priklauso ir nuo pačių režisierių. Ji puikiai dainuoja, ji gerai įsilieja į bendrą filmo vaizdą, o ir dramatiniais momentais leidžia išspausti reikiamą emociją. Vienas malonumas stebėti ją kino ekrane, ypač kai dar šalia jos yra Ryanas Goslingas.
Visi kiti aktoriai, kurie pasirodo šiame romantiniame ir naiviame miuzikle, nublanksta prieš šį duetą ir tik Oskaro laureatas J.K. Simmonsas, kurio pasirodymą puikiai prisimename debiutiniame režisieriaus Damieno Chazelle‘io filme „Atkirtis“, sugeba išspausti iš savo personažo maksimumą.
Verdiktas
„Kalifornijos svajos“ – ne tik vienas geriausių 2016 metų filmų, kuris kovos dėl JAV kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimų, bet ir vienas geriausių visų laikų miuziklų, kuris savo naivia, labai šilta ir protinga, šiek tiek žaisminga, romantinėmis dainomis papuošta ir intelektualaus humoro kupina istorija priverčia mėgautis kiekviena juostos rodymo sekunde.
