„Visi žino lietuviškų lazerių ir biotechnologų sėkmės istorijas, robotikos ištakos yra panašios, tik niekas nevadino to robotika, vadinome automatizavimu, optimizavimu, elektronika, mechatronika ir panašiai. Daug ištakų Sovietų Sąjungos karinėje pramonėje, - trumpai istoriją primena Robotikos asociacijos prezidentas Edgaras Leichteris. - Taigi, potencialą turime, mano nuomone, didžiulį, tik tas potencialas kol kas yra išbarstytas ir po universitetus, ir po verslo įmones.“
Jis sako, kad dabar pradėti pirmieji darbai, siekiant robotikos specialistus suvienyti. Visgi, jis apgailestauja, kad ne visi resursai yra išnaudojami.
„Lietuvoje turime inžinerinę pramonę, daug aukštos kvalifikacijos specialistų. Ne visada šie specialistai dirba aukštos pridėtinės vertės darbą, pavyzdžiui, galėtų robotą konstruoti ir kurti, o taiso televizorius ir sugedusius šaldytuvus. Šia prasme turime daugybę neišnaudotų resursų. Taip pat puikias ateities prognozes - pažiūrėkite kokio susidomėjimo sulaukia vaikų robotikos mokymai“, - kalbėjo E. Leichteris.
Robotikos asociacijos vadovas sako, kad Lietuvai konkuruoti su tokiomis valstybėmis kaip Japonija ar Vokietija galimybių mažai, ypač siūlant didelio masto sprendimus, pavyzdžiui, automobilių ar lėktuvų pramonei, tačiau veiklos – per akis.
„Pasaulyje yra tiek daug neišspręstų problemų, tiek daug galimybių šioje srityje, ir, kai pasikalbi su kolegomis iš kitų šalių, pamatai, kad daugiau nei 70 proc. vis dar yra laukiniai vakarai, kur nėra aiškių lyderių, kur visi tik pradeda rimčiau eksperimentuoti“, - dėstė E. Leichteris.
Regione Lietuva viena stipriausių
Lietuvos robotika, palyginti su kitomis regiono valstybėmis, yra pažengusi į priekį. Tai patvirtina Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „Linpra” direktorius Gintaras Vilda.
„Lietuva kaip ir Vengrija robotikos srityje gana sparčiai veržiasi į priekį. Skaitmeninimo klausimu mes lenkiame Latviją, Estiją ir Lenkiją. Regione mes visai neblogai atrodome“, - rodo šiemet lapkritį paskelbti duomenys iš gamintojų bendros pramonės technologinės platformos „Manufuture“, kuriuos komentavo G. Vilda.
Europos mastu šalys pagal robotikos pritaikymą pramonėje gali būti skirstomos į keturias grupes, rodo Vokietijos „Fraunhofer“ instituto duomenys.
Pirmauja Šveicarija, Vokietija, Airija, Švedija, Suomija, Austrija. Potencialo turinčios valstybės yra Didžioji Britanija, Nyderlandai, Norvegija, Belgija, Danija, Prancūzija.
Tradicionalistėmis vadinamos Vengrija ir Lietuva, tačiau jos abi juda link pirmaujančių valstybių, taip pat šioje grupėje yra Čekija, Slovakija ir Slovėnija.
Prie ketvirtosios grupės, abejojančiųjų, priskiriamos Ispanija, Estija, Italija, Portugalija, Latvija, Lenkija, Kroatija.
G. Vilda dėsto, kad vienas iš iššūkių yra tai, kad kol kas Lietuvoje neprasidėjo masinis robotikos naudojimo proveržis, tačiau pašnekovo nuomone, jo galima tikėtis artimiausiu metu.
„Lietuviškas verslas yra mažas ir vidutinis, o tai reiškia, kad jis yra lankstus ir greitas, gali pasigirti nišiniais sprendimais, kurių nebegali leisti sau daryti globalios bendrovės. Juk gali nusipirkti stakles, inžinerinius sprendimus, bet reikia žmonių, kurie viską suderintų ir suinstaliuotų, tad lietuviškos bendrovės turi, ką pasiūlyti ir pasauliniu mastu“, - kalbėjo pašnekovas.
Ką planuoja Lietuvai
Stipriausia robotikos srityje vadinama Japonija, tačiau ir kitos šalys stengiasi neatsilikti, ieško nišų.
„Pasauliniu mastu robotikos srityje vienareikšmiškai yra pažengusi Japonija, sparčiai į priekį veržiasi ir kitos Azijos valstybės, pavyzdžiui, Malaizija, Kinija. Europos Sąjunga taip pat yra stipri, tačiau skaitmeninių technologijų srityje, jų diegimu pramonės įmonėse ir, sakyčiau, šioje srityje ji pirmauja pasaulyje“, - sakė G. Vilda.
Pasak jo, skaitmeninimo tikslas yra surinkti duomenis iš begalės pramonėje veikiančių įrenginių, jų detalių ir užtikrinti nepertraukiamą gamybos procesą. Pavyzdžiui, jei reikia, tokia skaitmenizuota ir robotizuota mašina pati gali pasikeisti reikiamus įrankius.
„Europos mastu daugiausiai pasiekimų yra Vokietijoje, kur daug yra nuveikę tokie gigantai kaip „Festo“, „Siemens“ ir „Bosch“. Pagrindinis nuotolinio gamybos valdymo kitaip ketvirtosios pramonės revoliucijos proveržis prasidėjo būtent Vokietijoje. Antra banga buvo aplink Vokietiją esančiose šalyse - Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje, Suomijoje, kuri po „Nokia“ griūties išgyvena pereinamąjį laikotarpį, ieškodama, kur dėti visus turimus inžinierius ir juos nukreipdama į pramonę“, - komentavo pašnekovas.
Savo vietos po saule ieško ir lietuviškų įmonių kūriniai, startuoliai. Tiesa, jie susiduria su iššūkiais.
Antras iššūkis yra lokalus, tai – požiūrio į konkurentus problema.
„Lietuviai gana noriai bendradarbiauja su užsieniečiais, tačiau tarpusavyje dažnai įsitraukia į kainų karą ir pralošia. Bandome keisti šią kultūrą pradėdami nuo savęs - robotikos asociaciją įkūrusios įmonės jau nemažai investavo į tarpusavio santykių išgryninimą, suvokimą, kad suvienijus jėgas galime atsipjauti daug didesnį robotikos pyrago gabalą pasaulyje, negu lipdami vieni kitiems ant kulnų Lietuvoje“, - pavyzdį pateikia jis.
Pasak pašnekovo, planuojama steigti robotikos kompetencijos centrą, kai tam bus atlikti paruošiamieji darbai, išsiaiškinta, kur Lietuvos įmonės stiprios, o kur – mažiau.
„Mus nustebino, kad esame vos ne pirmieji Baltijos šalyse ir Lenkijoje, kurie ėmėmės šios iniciatyvos. Pastebėjome ir dar vieną savo pranašumą - turime stiprią startuolius generuojančią ekosistemą, yra daug globaliai mastančių žmonių, kurie nebijo eksporto ir supranta, kad Lietuvos rinka per maža norint uždirbti. Lietuvoje yra neblogų verslo plėtojimo gebėjimų, tad nenustebčiau, jeigu mūsų kompetencijos centras pradėtų komercializuoti ne tik Lietuvos, bet ir gretimų šalių - Lenkijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos - mokslininkų idėjas“, - apibendrina pašnekovas.
