Apie ką mes čia...
Pilnoje harmonijoje su gamta gyvenanti atsiskyrėlių nuo civilizacijos šeima priversta trumpam iškeliauti į triukšmingą, užterštą ir įvairiausių pavojų bei pagundų kupiną miestą. Kelionė pavirsta į neužmirštamą ir pamokantį nuotykį kiekvienam šeimos nariui, kurie po jos į pasaulį žvelgs visiškai kitomis akimis.
Kūrinio vidus
Nepriklausomas autorinis amerikiečių kinas – tai vienas iš didesnių malonumų, kuriuo kino mylėtojus lepina kiekvienų kino metų pabaiga. Tada į kino teatrus atkeliauja daug prestižinių apdovanojimų pelniusių, festivalinių ir, žinoma, itin rimtų filmų, kurie keliems mėnesiams pakeičia kino teatrų repertuarus ir kviečia apsilankyti intelektualesnių filmų gerbėjus. Ir būtent tokiu, intelektualesnei auditorijai skirtu, filmu yra šis režisieriaus Matto Rosso režisuotas filosofinio pobūdžio filmas apie gyvenimo prasmę ir žmogaus santykį su gamta.
Filmo istorija turi ganėtinai lengvą pasakojimo toną, kas išties sužavi. Tai ganėtinai gyvas, nesukeliantis jokių slogių emocijų filmas, kuris sugeba atsakyti į daug svarbių gyvenimiškų klausimų. Įdomu ir tai, jog filmą gaubia lengvas ir nebanalus humoras, kuris pasireiškia išties svarbiose šio pasakojimo akimirkose. Todėl juostos peržiūros metu bus galima ir nemažai pakvatoti iš herojų veiksmų, tam tikrų jų sprendimų ir, žinoma, jų požiūrio į technologijų žalą žmogui.
Juosta susideda iš kelių skyrių. Pirmasis – žmogaus santykis su gamta, atsisakius beveik visų šiuolaikinio pasaulio malonumų. Ir čia stipriausia visos juostos dalis. Filmas itin vaizdžiai leidžia suvokti į ką mes, žmonės, pavirtome dėl išmaniųjų telefonų, kompiuterių ir kitų gyvenimą palengvinančių įrenginių. Tokį apgailėtiną šiuolaikinės visuomenės portretą nupaveiksluoja ir filme parodytos scenos – kompiuteriniai žaidimai prieš linksmybes gamtoje. Tačiau manau, kad net filmo nereikia, kad mes pamatytume tokią nesmagią realybę, kai kiemai tušti, o jeigu juose ir yra vaikų ar paauglių, tai jie visi įsikibę į savo išmaniuosius telefonus ar planšetes.
Pamačius tokį nesmagų vaizdą, režisierius užduoda klausimą – kas geriau – sveika gyvensena šviežiame ore su daugybe pramogų ar užteršto miesto linksmybės? Čia kiekvienas sau turi atsakyti į šį klausimą. Kitu svarbiu akcentu tampa ir gyvenimo būdas. Ir tą vaizduoja nuostabi scena, kurioje galima išgirsti klausimą: „Kodėl šie visi žmonės tokie stori?“. Puiki iliustracija nesveiką gyvenimo būdą propaguojantiems žmonėms. Ir taip, tai yra problema. Tai didžiulė problema, kuri pasireiškia ne vien pas suaugusius, bet ir vaikus.
Antrajame skyriuje didelis dėmesys skiriamas šeimai ir vaikų auklėjimo būdui. Iš vienos perspektyvos matome grubų, bet gyvenimui svarbų auklėjimą, kurio principu tampa ištvermė. Kitu – lepinimas, patogumas, tinginystė ir savęs varžymas, nes už tave viską padaro suaugę. Ir čia iškyla klausimas – kaip geriau išauklėti vaiką, kad jis suaugęs galėtų gyventi savarankiškai? Iš vienos pusės ištvermės ir išlikimo pamokos, kurias veda Benas yra tikrai reikalingos kiekvienam žmogui, bet jo būdai yra kartais sadistiški, kas gali suformuoti neteisingą vaiko požiūrį į savo būsimų atžalų auklėjimą. Iš kitos – pažintis su technologijomis ir patogaus gyvenimo akcentas taip pat sukelia geras asociacijas su teisinga vaikyste. Gi tai pats gražiausias žmogaus gyvenimo laikotarpis. Tik nežinia, kuriuo atveju vaikas bus laimingesnis.
Dar keli skyriai, kurie filme irgi yra svarbūs, skirti mirčiai, meilei ir išsilavinimui. Apie tai nepasakosiu, nes tada sugadinčiau peržiūros malonumą. Visgi čia yra raktas į viso filmo siužetą.
Be itin gerai parašyto scenarijaus ir nuotaikingos, bet labai prasmingos istorijos, galima pastebėti ir charizmatiškus personažus. Labiausiai atsiskleidžia Benas, kuris visos juostos metu transformuojasi į tą asmenybę, kurią jis buvo daugelį metų savyje užspaudęs. Kitas svarbus herojus – tai Bo. Vaikinas turi tiek daug ištvermės, bet jis nepasiruošęs socialiniam gyvenimui. Gana įdomu žiūrėti į jo bandymus bendrauti su moterimis, kurie sukelia išties nemažai juoko. Be to, prasmingu šios istorijos personažu tampa senelis Džekas. Jo požiūris į gyvenimą iš vyresnio ir daug mačiusio žmogaus perspektyvos tampa svarbiu argumentu prieš Beno auklėjimo ypatumus. Be šios trijulės gerai į istoriją įsipaišo Deivas su Harper, Zaja ir Leslė.
Žinoma, filme yra dar nemažai gerų momentų, bet juos atskleisti geriau patiems. Ši juosta – tai puiki atgaiva nuo didelio biudžeto komercinių projektų, kurie šiais metais karaliavo pavasario, vasaros ir rudens kino sezonuose.
Techninė juostos pusė
Kuklaus biudžeto, bet itin gerai nufilmuotas filmas, kuris džiugina išties puikiais gamtos vaizdais. Kameros darbas taip pat puikiai pristato ir kiekvieną iš filme rodomų herojų, o filmavimo stilius šiek tiek primena dokumentinio stiliaus braižą. Kiekvienas herojų žvilgsnis, judesys, mimika yra pagauti kameros, už kurios stovėjo puikus operatorius Stephane Fontaine.
Garso takelis taip pat sužavi savo ramybe ir itin maloniais ausims garsais. Ir čia išties ganėtinai stebėtinas atvejis, nes muziką filmui parašė visiškas naujokas, kuris 2015 metais buvo sukūręs garso takelį ne itin pasisekusiam filmui „Aloha“.
Garso montažo darbai be priekaištų, kaip ir pačios juostos montažas. Istorija vystoma palaipsniui, ganėtinai preciziškai ir maloniai akims. Scenos nešokinėja, o lengvai pereina iš vienos į kitą. Taip pat verta paminėti ir įdomius herojų kostiumus, kuriais jie sugeba prajuokinti.
Aktorių kolektyvinis darbas
Seniai kino ekranuose matytas Viggo Mortensenas pagaliau sugrįžo ir pristatė dar vieną puikų vaidmenį, kuris galbūt bus įvertintas ir JAV kino meno ir mokslo akademijos. Tai įtikinamas, charizmatiškas, gilus personažas, kuris visos juostos metu sugeba palaipsniui atsiskleisti ir parodyti visiškai kitokį save.
Taip pat filme pavyzdinę vaidybą demonstruoja jaunasis George‘as MacKay‘us, kurio vaidybinius sugebėjimus mes jau galėjome įvertinti puikiame seriale „11.22.63“. Be to, juostos metu bent trumpam galime pamatyti Holivudo kino veteraną Franką Langellą ir charizmatiškuosius Steve‘ą Zahną, Kathryn Hahn ir Missy Pyle. Visi jie pasirodė gerai, įtikinamai ir maloniai.
Verdiktas
„Šaunusis kapitonas: gyvenimas be taisyklių“ – filosofinio pobūdžio lengvai vystoma nuotykių drama su komedijos prieskoniu, kurioje itin gerai nagrinėjami vaikų auklėjimo ypatumai, žmogaus santykis su gamta ir šiuolaikinės visuomenės ydos.
